Ministerija teigia, kad Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymų pataisos padėtų lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinti, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis.
Numatoma, kad 2035-aisiais sąvartynuose turėtų būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų komunalinių atliekų (2019 metais – 24,7 proc.).
„Ir antras dalykas, kad Lietuva savo žiediškumu prilygtų Europos Sąjungos vidurkiui. Šiuo metu Lietuvoje tik 4 proc. antrinių žaliavų panaudojimas yra gamyboje, Europos Sąjungos vidurkis yra 12 proc., tai mums bent tris kartus reikia pasistiebti“, – posėdyje aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jo teigimu, įstatymų projektai kartu įgyvendintų ir ES direktyvą.
„Kas konkrečiau tenai reguliuojama? Tai, kad atrūšiuotos atliekos negali būti naudojamos deginimo įrengimuose ir šalinamos sąvartynuose, atskirai turės būti sukurtos tekstilės, biologinių, statybinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo sistemos ir priemonės“, – kalbėjo ministras.
Planuojant atliekų tvarkymo įrenginių pajėgumus ir plėtrą, gamintojai ir importuotojai taip pat turės atsižvelgti į ilgalaikius atliekų tvarkymo tikslus.
Gamintojų ir importuotojų organizacijos bei užstato sistemos administratoriai interneto svetainėse turės skelbti penkerių pastarųjų metų veiklos ataskaitas kartu su auditorių išvadomis.
Įstatymai gali padidinti administracinę naštą gamintojams ir importuotojams. Kita vertus, jie bei atliekų tvarkytojai, kurie sugebės prisitaikyti prie žiedinės ekonomikos principų, ilgainiui įgis konkurencinį pranašumą, nurodo ministerija.
