To prireikė, kai pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms paaiškėjo, jog Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neperžengti 2 proc. barjero.
Paskyrus papildomus milijonus, šių metų gynybos biudžetas pasieks maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP. Jei pinigai nebūtų paskirti, pagal dabartines prognozes asignavimai krašto apsaugai siektų 1,98 proc. BVP.
Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai, tačiau Vyriausybei net ir paskyrus papildomus 21,5 mln. eurų gynybai, 2 proc. ribos pasiekti nepavyko.
Anot ministerijos, jeigu atnaujinus ekonomikos augimo prognozes lapkritį paaiškėtų, kad pinigų nepakanka, krašto apsaugai dar kartą būtų skirta papildomų lėšų.
Seimas 2018 metais sudarė galimybę Vyriausybei skolintis pinigų, kad ši galėtų vykdyti gynybos įsipareigojimus.
Parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra sutarusios iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
Finansų ministerija informavo, kad šiemet nuo sausio iki spalio pabaigos pasiskolino daugiau nei 2,6 mlrd. eurų, iš jų 1,5 mlrd. eurų užsienio kapitalo rinkose, o likusią sumą – vidaus rinkoje, išleidžiant vertybinius popierius.
Ministerija planuoja šiemet dar pasiskolinti 450 mln. eurų.