15min jau rašė apie tai, kad D.Gudeliui praėjusiais metais buvo išduota 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus.
Gavę šią informaciją 15min žurnalistai kreipėsi į Vyriausybę ir prašė pateikti datas, kada tiksliai D.Gudelis lankėsi Vyriausybėje. Taip pat prašėme pateikti duomenis apie tai, pas kokius valstybės pareigūnus verslininkas lankėsi, bei leidimuose užfiksuotus jo apsilankymų tikslus.
Už visuomenės informavimą atsakinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė išaiškinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti minėtą informaciją, tad žurnalistai gali gauti duomenis apie D.Gudelio apsilankymus Vyriausybės rūmuose.
Tačiau Vyriausybė, nepaisydama kompetentingos institucijos nuomonės, atsisako pateikti šią informaciją.
Atsisakė pateikti informaciją
Verslininkas ir viešųjų ryšių ekspertas D.Gudelis yra susitikęs su premjeru S.Skverneliu. Tačiau premjeras šių susitikimų nedeklaravo oficialioje savo darbotvarkėje. Tiek D.Gudelis, tiek S.Skvernelis tvirtino susitikimų neskaičiuojantys. Taigi nėra žinoma, kiek tiksliai jų buvo.
15min kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją su prašymu pateikti informaciją apie praėjusiais metais išduotus leidimus D.Gudeliui patekti į Vyriausybės rūmus. Tokių leidimų buvo 19.
Žurnalistai prašė Vyriausybės pateikti tikslias datas, kada buvo išrašyti minėti leidimai, pateikti sąrašą tarnautojų, pas kuriuos lankėsi D.Gudelis, ir taip pat pateikti leidimuose fiksuotą kiekvieno apsilankymo tikslą.
Vyriausybės kanceliarija atsisakė pateikti informaciją, motyvuodama asmens duomenų apsauga.
„Jūsų prašoma informacija nebuvo renkama kaip informacija, susijusi su įstaigos veikla ar viešųjų funkcijų vykdymu, todėl ji nėra priskirtina informacijai, kuri turėtų būti atskleista ar perduota“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Laimos Staknytės-Patinskienės atsakyme.
Pasak kanceliarijos atstovės, su konkrečiu fiziniu asmeniu susijusių asmens duomenų atskleidimas <...> prieštarautų asmens duomenų apsaugą užtikrinantiems Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Tarnyba: visuomenė turi teisę žinoti
Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų vykdymą Lietuvoje prižiūrinti institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba situaciją aiškina priešingai. Žurnalistai turi teisę gauti minėtą informaciją, nes visuomenė turi teisę žinoti apie verslininko apsilankymus Vyriausybėje. Tarnybos nuomone, D.Gudelio duomenų apsauga nėra viršesnė už visuomenės teisę žinoti.
Šiuo konkrečiu atveju žurnalistai gali gauti prašomą informaciją.
„Kalbant apie Jūsų nurodytą konkretų atvejį su Dariumi Gudeliu, nors jis ir traktuotinas kaip privatus asmuo, tačiau iš to, kas jau yra viešai žinoma (faktas, jog jo apsilankymas Vyriausybėje nebuvo vienkartinis, o per 2018 m. jam buvo net 19 kartų išrašyti leidimai į Vyriausybės rūmus), akivaizdu, kad visuomenei kyla pagrįstas interesas žinoti, kodėl šio asmens vizitai įgavo nuolatinį pobūdį, kokiu tikslu jie buvo vykdomi, su kokiais minėtos valdžios įstaigos darbuotojais ar pareigūnais šis verslininkas susitikinėjo ir pan.“, – rašoma Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjos Jūratės Kučinskaitės laiške.
Tarnybos vertinimu, Dariaus Gudelio interesas užtikrinti asmens duomenų apsaugą nebėra viršesnis už visuomenės teisę gauti ir atitinkamai žurnalistų teisę rinkti viešąjį interesą tenkinančią informaciją.
„Mūsų nuomone, šiuo konkrečiu atveju žurnalistai gali gauti prašomą informaciją“, – rašoma tarnybos išaiškinime.
Vyriausybė nepaiso išaiškinimo
Vyriausybė susipažino su kompetentingos institucijos išaiškinimu, bet nusprendė jo nepaisyti ir toliau atsisako pateikti informaciją žurnalistams bei visuomenei.
„Dėl Jūsų pakartotinio prašymo laikomės jau anksčiau išsakytos pozicijos dėl asmens duomenų apsaugos ir jų tvarkymo teisėtumo. <...> Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjos laiške minimos aplinkybės, kad tam tikra informacija apie asmenį jau buvo paskelbta viešai ar kad duomenys buvo tvarkomi ne vieną, o keletą kartų, nėra pagrindas nebepaisyti asmens duomenų apsaugos“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos atsakyme.
Pasak Vyriausybės kanceliarijos, pateikdama bendrą informaciją apie D.Gudelio apsilankymų skaičių Vyriausybės rūmuose, kanceliarija atskleidė informaciją tokia apimtimi, kokia ji būtina siekiant informuoti visuomenę ir užtikrinti veiklos skaidrumą. Atsakyme rašoma, jog tokiu būdu buvo patenkintas viešasis interesas, o detalesnės informacijos Vyriausybės kanceliarija neturi pagrindo atskleisti.
D.Radzevičius: tai galimai pažeidžia įstatymus
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius 15min teigė, kad yra nepadoru spekuliuoti asmens duomenų apsauga kalbant apie Vyriausybės vadovo ir verslininkų susitikimus.
„Vyriausybės kanceliarija, deja, jau ne kartą demonstruoja savo nenorą dirbti skaidriai ir informuoti visuomenę apie vykstančius susitikimus, priimamus sprendimus“, – situaciją komentavo D.Radzevičius.
Pasak jo, teisinėje valstybėje net ir Vyriausybės vadovai bei jų pavaldiniai turi gerbti kitų institucijų sprendimus. Ir turi juos vykdyti.
„Privataus asmens privačių duomenų apsauga yra labai svarbi, tačiau spekuliuoti šia norma kalbant apie Vyriausybės vadovo ir įvairių interesų turinčių verslininkų susitikimus yra ir nepadoru, ir net galimai pažeidžia įstatymus, kurie garantuoja teisę į informaciją“, – komentavo D.Radzevičius.
Primename, kad tai nėra pirmas kartas, kai Vyriausybė atsisako žurnalistams teikti informaciją ir ignoruoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimus apie visuomenės teisę žinoti bei viešąjį interesą.
Šiuo metu teismas yra išnagrinėjęs žurnalistų skundą prieš Vyriausybės kanceliariją dėl atsisakymo pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Sprendimas bus paskelbtas kovo 6 dieną.
Skandalas kilo po to, kai Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos iniciatyvos atverti viešus Registrų centro duomenis žurnalistams. 15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo svarstomiems siūlymams.
Su premjeru dalijasi patirtimi
Primename, kad 15min publikavo žurnalistinį tyrimą, kuris parodė, kad premjeras Saulius Skvernelis nuolat susitikinėja su Dariumi Gudeliu, komunikacijos ekspertu, viešųjų ryšių agentūros „VIP viešosios informacijos partneriai“ savininku.
Vien per praėjusius metus D.Gudeliui buvo išduota 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus. Šie susitikimai nebuvo deklaruoti.
Abu jie tikina, kad susitikimai nėra susiję su pasiruošimu prezidento rinkimams ar viešųjų ryšių konsultacijomis. Pats D.Gudelis pripažįsta su premjeru ir jo aplinka pasidalijantis savo profesinėmis žiniomis, turima informacija. Verslininkas tvirtino su premjeru pasikalbantis ir apie krepšinį.
Tuo pat metu D.Gudelio įmonės laimėjo viešųjų pirkimų daugiau nei už 2,5 mln. eurų. Ši suma yra didžiausia tarp viešųjų ryšių agentūrų, taip pat – geriausias paties D.Gudelio verslo rezultatas.
Didžiausią sumą jie laimėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros viešajame pirkime – apie 900 tūkst. eurų. Šiame konkurse sprendimo teisę turėjo ir premjero patarėjas Tomas Beržinskas.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė kritikavo tokią tvarką, kai konkursų komisijose dalyvauja politinio pasitikėjimo tarnautojai. Prezidentė D.Grybauskaitė pasiūlė įstatymo pataisas, kurios uždraustų minėtą praktiką.
Penktadienį buvo pranešta, kad Vyriausybė jau atšaukė kritikuotą tvarką.
NMA atsisakė teikti informaciją Seimo nariui
Ne tik Vyriausybė nusprendė nebeteikti informacijos, susijusios su D.Gudeliu. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) Seimo konservatorių frakcijos nariui Jurgiui Razmai neseniai atsisakė pateikti informaciją, susijusią su verslininko laimėtais viešaisiais pirkimais.
Seime, konservatorių frakcijos posėdyje, institucijos vadovo buvo paprašyta pateikti dokumentus, susijusius su viešinimo paslaugų konkursais, kuriuos laimėjo D.Gudelio įmonė „VIP viešosios informacijos partneriai“.
„Seimo nariui atsiųstas niekieno nepasirašytas NMA atsisakymas pateikti prašomą informaciją“, – rašoma pranešime spaudai.
J.Razma teigė dokumentų toliau reikalausiantis per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžius.
