Tokį siūlymą Vyriausybei teikia Kultūros ministerija, šio statuto siekia ir projekto kūrėjai. Tuo metu Ūkio, Finansų ir Teisingumo ministerijos kelia klausimus dėl centro finansavimo ir abejoja, ar jam reikėtų suteikti valstybei svarbaus projekto statusą.
Kultūros ministerija pabrėžia, kad įgyvendinant projektą būtų pritraukta apie 20 mln. litų privataus kapitalo investicijų. Šios investicijos – tai viešosios įstaigos Modernaus meno centras lėšos, kurių pusė būtų skirta statyboms, likusi dalis – kolekcijai įsigyti.
Nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose nurodoma, kad valstybė centro statyboms dešiniajame Neries krante turėtų skirti 10 mln. litų. Taip pat skaičiuojama, kad per pirmuosius penkerius centro darbo metus reikėtų po 500 tūkst. litų padengti daliai įstaigos veiklos išlaidų, o vėliau – po 1,5 mln. litų kasmet „visiškam muziejaus išlaikymui“.
„Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, Modernaus meno centro-muziejaus statybų metu būtų sukurtos darbo vietos, kurios taip pat prisidėtų prie nedarbo mažinimo. Vėliau Modernaus meno centre-muziejuje būtų sukurta 20 nuolatinių darbo vietų. Pagrindinė šios įstaigos veikla skatintų meno ir kultūros paslaugų ir jų vartojimo plėtrą Lietuvoje, tiesiogiai darytų įtaką turizmui, prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo“, – teigia Kultūros ministerija.
Pasak jos, nesuteikus Modernaus meno centrui valstybei svarbaus kultūros projekto statuso „bus atsisakyta galimybės teigiamai paveikti ekonomikos augimą ir kultūros plėtrą šalyje“.
Dalis ministerijų projektą vertina kritiškai
Ūkio ministerija teigia, kad iki 2014 metų Vilniuje planuojamas pastatyti Modernaus meno centras būtų nuostolingas ir nepritaria, kad jis būtų pripažintas valstybei svarbiu kultūros projektu.
„Manome, kad valstybės investicijomis turi būti kuriami konkurencingi, ekonomiškai pagrįsti objektai, kuriems išlaikyti nereikėtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat abejotina, ar Modernaus meno centro sukūrimas turės tiesioginės įtakos atvykstamajam turizmui, kadangi muziejaus koncepcija yra orientuota į vietos lankytojus ar vienadienius lankytojus iš kitų Lietuvos regionų“, – teigia Ūkio ministerija.
Finansų ministerija taip pat abejoja planuojamomis centro pajamomis – jos nurodomos gerokai didesnės nei gauna kiti šiuo metu Vilniuje veikiantys meno objektai.
Ji siūlo „iš naujo įvertinti galimybes finansuoti Modernaus meno centro projektą Europos Sąjungos paramos lėšomis“, nes dabartinėmis sąlygomis tokio objekto statyboms negali būti skiriama ES parama.
Panašias pastabas projektui išsakė Finansų ministerija. Ji, be kita ko, teigia pasigedusi išsamesnių įžvalgų, kaip „Kultūros ministerija ir galimybių studijos rengėjai vertina dabartinių ekspozicijoms skirtų objektų patrauklumą ir prieinamumą, kokia apimtimi jie patenkina visuomenės poreikius, kiek prisideda prie skatinimo domėtis menu, kodėl jos nėra tinkamos eksponuoti šiai vertingai ekspozicijai ir koncentruoti meno mylėtojų ir visos visuomenės dėmesį“.
Finansų ministerija taip pat abejoja planuojamomis centro pajamomis – jos nurodomos gerokai didesnės nei gauna kiti šiuo metu Vilniuje veikiantys meno objektai – Nacionalinė dailės galerija, Šiuolaikinis meno centras. Be to, siūloma pasvarstyti, ar naują meno centrą nebūtų geriau statyti kitame mieste.
„Be to, atkreipiame dėmesį, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis jau pradėtiems muziejų infrastruktūros plėtros projektams užbaigti 2012 m. sausio 1 d. sudaro beveik 190 mln. litų“, – teigia Finansų ministerija.
Pastabų Kultūros ministerijos siūlymui skelbti Modernaus meno centrą valstybei svarbiu projektu išsakė ir Teisingumo ministerija, Konkurencijos taryba.
Pagal planą, muziejaus pastatas turėtų būti ne didesnis nei 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Centro kolekcija turėtų pristatyti lietuvių modernųjį meną nuo 1960-ųjų ir eksponuoti kūrinius, kurie, anot meno ekspertų, yra verti žiūrovo, tačiau ilgą laiką buvo neprieinami.
Centre-muziejuje būtų eksponuojami dailės, skulptūros, videomeno kūriniai. Muziejaus idėjos autorius, buvęs biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ valdybos pirmininkas Viktoras Butkus yra sakęs, kad praėjus 3–5 metams po atidarymo kolekciją, į kurią teigė jau investavęs 6 mln. litų, jis atiduotų valstybei.
Pasak Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybė įsipareigojo siekti, kad teisiniai žemės sklypo parengimo statyboms darbai būtų baigti iki 2012-ųjų balandžio pabaigos.
