Įstatymų nuostatos įsigaliotų nuo šių metų birželio pabaigos, o jomis į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos.
Draudimo įstatymo projekto vienas iš tikslų yra nustatyti, kad draudikai ir draudimo tarpininkai, sudarydami ir vykdydami draudimo sutartį, turi teisę tvarkyti apdraustojo ir naudos gavėjo sveikatos duomenis be jo sutikimo. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato reikalavimą gauti sutikimą.
„Atsižvelgiant į tai, jog veiklos specifika lemia, kad klientas, norėdamas sudaryti draudimo sutartį ar gauti draudimo išmoką, privalo duoti sutikimą, nors jis ir neturi realaus pasirinkimo sutikti su tokiu duomenų tvarkymu ar ne, taip pat negali to kontroliuoti, tikslinga atsisakyti minėto reikalavimo“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems tokią teisę suteikia Lietuvos įstatymai. Šiuo metu konfidenciali informacija suteikiama tik turint rašytinį paciento sutikimą.
Finansų ministerija nurodo, kad priėmus pakeitimus bus užtikrinama geresnė vartotojų interesų apsauga draudimo ir perdraudimo įmonių tarpvalstybinės veiklos atveju.
„Numatomi pakeitimai palengvins (...) draudimo sutarčių sudarymo procesą ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų galimybes greičiau gauti draudimo paslaugą ir draudimo išmoką“, – teigiama Vyriausybei pateiktuose dokumentuose.
Teisės aktų pakeitimais taip pat norima užtikrinti glaudesnį priežiūros institucijų bendradarbiavimą draudimo ir perdraudimo įmonių veikloje.