Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai, ją siekiama pratęsti dar mėnesiui – iki balandžio 17 dienos imtinai.
Kaip ir anksčiau, ji ir toliau galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Kaliningrado sritimi, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje.
Pratęstos nepaprastosios padėties metu būtų tęsiamas valstybės sienos saugojimas sustiprintu režimu, vykdomi patikrinimai, būtų galima pasitelkti valstybės rezervą siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Be kita ko, rusams ir baltarusiams galiotų sugriežtintos visų išdavimo procedūros – prašymai išduoti šiuos dokumentus šiuo metu nėra priimami, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Tik Rusijos piliečiams galiotų draudimas atvykti į Lietuvą. Išimtys taikomos diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.
Vis dėlto Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar pritarti siūlymams, jog pastarosios sankcijos būtų perkeltos į laikinąjį įstatymą, mat Seimui priėmus įstatymą dėl migrantų apgręžimo ir nusprendus toliau nebetęsti nepaprastosios padėties, minėti ribojimai nustotų galioti.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad tokiu būdu būtų sukurtas „nacionalinių sankcijų režimas“, kuris „užtikrins teisinį aiškumą“.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.
