Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Bausmių vykdymo kodekso bei Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimams. Jais siekiama numatyti, kad laisvės atėmimo įstaigos direktorius iki trijų mėnesių galėtų stabdyti ar riboti nuteistojo galimybę išsiųsti ir gauti laiškus, pasimatymus, skambučius, trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos.
Projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
Bausmės atlikimo vietoje galėtų būti ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas jiems.
Kartu būtų numatoma, kad tokios priemonės gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, kai kitu būdu negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms, ribojimai taip pat negaliotų nuteistojo bendravimui su advokatu, valstybės, savivaldybių institucijomis, pripažintomis tarptautinėmis organizacijomis.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu nuteistieji, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis bendrauti su asmenimis, esančiais už bausmės atlikimo vietų ribų, neretai jas išnaudoja daryti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, jiems perduodamos narkotinės medžiagos, ryšio priemonės.
Taip pat fiksuojami atvejai, kai nuteistieji skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, grasina smurtu teisėjams ar kitiems asmenims, kursto daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.
Dar spalio pradžioje teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska teigė, kad institucijos ieško „papildomų saugiklių“, kaip užkardyti tokių asmenų, kaip už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio, veiklą, kai šie, naudodamiesi laisvėmis, viešai šmeižia kitus asmenis, Lietuvos institucijas, skleidžia dezinformaciją ir kursto neapykantą.
Privataus pasimatymo galimybe savo viešiems pasisakymams naudojosi ir už finansinius nusikaltimus nuteistas Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde. Kalėjimų departamentas dėl to atlieka patikrinimą.
