Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo, juo taip pat siūloma nustatyti kapavietės kremuotiems palaikams dydį – 1,32 kv. metro.
Kapinių tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose būtų įtvirtinta, kad mirusiųjų laidojimui neatlygintinai būtų skiriama ne tik kapavietė, bet ir niša savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume, jei jis yra įrengtas, kaip ir anksčiau, kremuotus žmogaus palaikus bus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke.
Kartu siūloma nustatyti, kad pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
-
Krematoriumo vadovas B.Vilkelis: „Paėmę urną artimieji negali patikėti, kad iš žmogaus liko tik tiek, jog viskas telpa į rankas“
-
Kitokios laidotuvės: nuo tiesioginių transliacijų iki atsisveikinimo vakarėlio forma
-
Ką daryti mirus artimajam: kur kreiptis, kiek žmonių galima laidoti kape ir galimos išlaidos
„Įvertinus tai, kad kremuoti žmogaus palaikai laidojami negiliai (gylis – iki metro) ir urnose esančios kapsulės, kuriose yra kremuoti žmogaus palaikai, suyra negreitai (gaminama taip, kad greitai neirtų), projekte numatoma neleisti laidoti tokiame kape ant viršaus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė LRT radijui trečiadienį sakė, kad taisyklės atnaujinamos, nes keičiasi žmonių laidojimo tradicijos, populiarėja palaikų kremavimas ir kapsulių su pelenais laidojimas.
„Atitinkamai, išpopuliarėjus šiam būdui, reikia nustatyti ir taisykles, kad būtų išlaikyta ir pagarba mirusiajam, ir laikomasi tam tikros tvarkos, saugoma gamta, atsižvelgiama ir į palaikų suirimo ir išsiskyrimo gamtoje tam tikrų medžiagų poreikius“, – sakė A.Žilinskienė.
Šiuo metu savivaldybės už urnos laidojimą kolumbariume ima vienkartinį mokestį, siekiantį iki 1000 eurų.
Anot A.Žilinskienės, laidojimas kolumbariumuose savo lėšomis „daugeliui žmonių yra per didelė finansinė našta“.
„Mes manome, kadangi ir kapavietės skiriamos neatlygintinai, turi būti suvienodinta ta tvarka, nepriklausomai nuo to būdo, kaip žmogus palaidojamas (...). Kai kurios savivaldybės neturėtų į tai žiūrėti kaip į pasipelnymo ir uždarbio dalyką, o turėtų žiūrėti kaip į tam tikros viešosios funkcijos užtikrinimą ir įvykdymą už tų pačių miestiečių sumokamus mokesčius“, – sakė ji.
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė sako, kad kremavimo tradicija Lietuvoje kol kas tik formuojasi, urnos laidojamos tiek žemėje, tiek kolumbariumuose, tačiau pastaruosiuose laidojimas populiarėja.