„LRT nuomone, sugretinti visuomeninio transliuotojo ir kitus Vyriausybės teikime minėtus atvejus nėra teisinga. Šie veiksmai vertintini kaip visuomeniniam transliuotojui daromas spaudimas“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.
Nuo 2015 metų LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.
LRT tikina, kad tokia tvarka užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, nes iki tol kasmet kildavusios diskusijos dėl LRT finansavimo lygio suponavo LRT priklausomumą nuo politikų.
Įtarimų sukėlė automatiškas apskaičiavimas
Dėl LRT finansavimo tvarkos besikreipusiai Vyriausybei sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.
Vyriausybės parengtame rašte teigiama, kad toks mechanizmas „galimai riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą“.
Dabartinė LRT finansavimo tvarka galioja nuo 2015 metų. Jos šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.
Šiemet LRT biudžetas yra 41,6 mln. eurų – beveik 7 proc. didesnis nei pernai.
Ministrų kabinetas taip pat prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų finansavimą.
Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje sakė, kad įstatymai, susiję su kelių priežiūros, aplinkos apsaugos ir sporto finansavimu, nepagrįstai apriboja Vyriausybės įgaliojimus savarankiškai rengti kasmetį valstybės biudžetą.
Pasak ministro pirmininko, dėl automatiško kai kurių įstaigų, fondų ar programų biudžeto apskaičiavimo pagal surinktus mokesčius ar kitus rodiklius valstybė netenka galimybės perskirstyti apie 650 mln. eurų per metus.
„Laikantis tokio principo, gal tiesiog reikėtų nustatyti specialiuose įstatymuose procentines išraiškas, kad sveikatos priežiūrai skiriama tiek, švietimui tiek, teisingumui tiek, aplinkos apsaugai tiek ir mes esame nereikalingi“, – kalbėjo premjeras.
„Dabar vienuose įstatymuose yra toks reguliavimas, kituose – kitoks“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis nerimavo, kad pakeitus tvarką gali sumažėti finansavimas kelių priežiūros ir plėtros programai.
„Yra rizika, žinau, kad kitose valstybėse, kur tai padaryta (atsisakyta indeksavimo), mažėjo kelių finansavimas“, – kalbėjo R.Masiulis.
Premjeras jam atkirto, kad „yra valstybės, kuriose padidėjo“.
„Kas iš to, ministre, jeigu mums tada reikia daryti pratimus, jeigu susiduriame su ekonomikos sunkumais, (...) eiti į Seimą ir dirbtinai mažinti tą procentą, kad atitiktų finansines valstybės galimybes“, – sakė S.Skvernelis.
R.Masiulis priminė, kai tai jau buvo daroma.
„Tai nėra gerai“, – tvirtino ministras pirmininkas.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą parengtas rengiantis deryboms dėl 2020 metų valstybės biudžeto.
