Prezidentūrai, be kita ko, siūlant įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų (CPO) tinklą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija linkusi palikti daugiau teisių ministrų kabinetui dėl centralizavimo modelio.
„Prezidento pasiūlymų tikslai sutampa su mūsų formuojama centralizuotų pirkimų politika. Tačiau, atsižvelgiant į proceso sudėtingumą ir siekiant efektyvumo, norima Vyriausybei palikti lankstumą sprendžiant dėl pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimo būdo, masto ir centrinių perkančiųjų organizacijų skaičiaus“, – BNS komentavo ministerija.
Anot jos, savivaldybėms siūloma palikti lankstumą mažos vertės pirkimuose.
Pasak ministerijos, Prezidentūra siūlo įkurti po vieną CPO kiekvienoje savivaldybėje (jų būtų 60) ir kiekvienoje ministerijoje (15), o „CPO LT“ elektroninis katalogas būtų privalomas tik centrinės valdžios institucijoms.
Savo ruožtu ministerija mano, kad reikia maksimaliai plėsti „CPO LT“ e. katalogą ir reikalauti, kad juo naudotųsi visos perkančiosios organizacijos, kai prekės, paslaugos ir darbai atitinka jų poreikius, o Vyriausybė galėtų nuspręsti dėl likusių pirkimų centralizavimo būdų, masto ir CPO steigimo.
G.Nausėda siūlo nuo 10 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Ministerija siūlo žemesnę ribą – 15 tūkst. eurų.
Vyriausybė iš esmės jau pritarė prezidento siūlymui, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ikiteismine tvarka nagrinėtų ginčus, tačiau pasiūlė nustatyti mokesčio dydį, kad šia tvarka nebūtų piktnaudžiaujama.
Prezidentūra teigia, kad didinant centralizuotų viešųjų pirkimų mastą ir skatinant profesionalių CPO tinklo sukūrimą kasmet būtų galima sutaupyti bent pusę milijardo eurų.
Prezidento inicijuotos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Seimui pristatytos birželį.