Šiame sąraše įrašyta 451 institucija, tarp jų – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, taip pat ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos, „Sodra“, nacionalinis transliuotojas LRT.
Sąraše taip pat yra ligoninės, įkalinimo įstaigos, teismai, statutinės organizacijos, savivaldybių administracijos.
Vyriausybės pažymoje teigiama, kad jau dabar apie 60 proc. šių institucijų naudojasi saugiuoju tinklu.
Pagal įstatymus, į sąrašą gali būti įrašytos institucijos, tvarkančios svarbiausius valstybės informacinius išteklius, atliekančios gyvybiškai svarbias šalies funkcijas, dalyvaujančios vykdant mobilizacines užduotis.
Taip pat į sąrašą patenka institucijos, kurios būtinos užtikrinti nacionaliniam saugumui ir gynybai.
Duomenų perdavimo tinklą kontroliuos į biudžetinę įstaigą pertvarkoma valstybės įmonė „Infostruktūra“.
Informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiantis verslas nerimauja, kad „Infostruktūra“ taps svarbiausių valstybės institucijų duomenų perdavimo monopoliste. Krašto apsaugos ministerija nuogąstavimus atmeta.
Saugųjį duomenų perdavimo tinklą Lietuva pradėjo kurti reaguodama į kibernetinio saugumo grėsmes.
