Nepaprastosios padėties metu į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Šis draudimas galiotų penkiose migrantų apgyvendinimo vietose ir 200 metrų spinduliu aplink jas. Į šias vietas taip pat būtų draudžiama atvykti, o jų viduje – organizuoti susirinkimus.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas, siekiant pašalinti dėl masinio užsieniečio antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai.
Nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo įtvirtinama, kad asmenys, ketinantys kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose, ar ją kirtę ir esantys pasienio ruože arba penkių kilometrų atstumu nuo jo, į valstybės teritoriją negali būti įleidžiami.
„Prireikus (jei jie nepaiso teisėtų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų) naudojant atgrasančius veiksmus ir psichinę prievartą arba, jei tokie asmenys savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai kelia pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, – proporcingą fizinę prievartą bei kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytas specialiąsias priemones“, – rašoma nutarimo projekte.
Taip pat numatomas visų transporto priemonių, išskyrus specialiųjų, vykdančių tarptautinius krovinių pervežimus ar neturinčių VSAT leidimo, judėjimo draudimas visoje teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis.
Į pasienio ruožo ar penkių kilometrų atstumu nuo jo esančias teritorijas būtų draudžiama atvykti, išskyrus išimtinais atvejais išduodamus VSAT leidimus ar nekilnojamąjį turtą jose turintiems žmonėms.
Teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat būtų draudžiami susirinkimai, įvedamas transporto priemonių ir jų bagažo tikrinimas.
Numatomas ir teisėtai laikomų ginklų, jų dalių ar šaudmenų paėmimas iš savininkų, jei būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudojami nusikaltimams vykdyti.
„Matydami tą situaciją ir tas grėsmes, kurias vykdo Baltarusijos režimas, organizuodamas tokius organizuotus dalykus prie Lenkijos sienos, ir suvokdami, kad tokios grėsmės gali iškilti ir mums, matydami aiškias paraleles tarp tų įvykių, kurie vyksta pasienyje ir mūsų neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose, mes tikrai darysime ir darome viską, kad mūsų sienos būtų apgintos ir apsaugotos“, – nuotoliniame posėdyje antradienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Yra grėsmė mūsų ir konstitucinei sąrangai, ir visuomenės rimčiai, ir nacionaliniam saugumui(...) mes manome, kad toks sprendimas yra proporcingas šiandieninei situacijai“, – teigė ji, pristatydama siūlymą.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas.
Vyriausybės parengtą pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo kartu su premjere Ingrida Šimonyte antradienį po pietų aptars prezidentas Gitanas Nausėda.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkė keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
