Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis BNS sako pavedęs Vidaus reikalų bei Ekonomikos ir investicijų ministerijoms per mėnesį išnagrinėti savivaldybių pasiūlymus ir parengti reikiamus Konkurencijos bei Vietos savivaldos įstatymų pakeitimų projektus.
„Mes matome, kad tai yra teisinio reguliavimo problema. Prieš teisę nieko negalime elgtis, dėl to per mėnesį reikia visiems bendrai susėdus įvertinti tuos pasiūlymus, kaip sureguliuoti, kad viešasis interesas būtų užtikrintas ir visas visuomenės grupes pasiektų paslauga, ji būtų prieinama“, – BNS penktadienį sakė A.Stončaitis.
Anot jo, toks sprendimas priimtas ketvirtadienį kanceliarijos iniciatyva surengtame susitikime su Savivaldybių asociacija, ministerijomis, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais.
Anot A.Stončaičio, problema ypač aktuali mažesnėms savivaldybėms, kur verslas pats nesiima investuoti į sporto ar pramogų infrastruktūrą – tam skiriamos tikslinės Europos Sąjungos investicijos, o savivaldybių indėlis dažniausiai sudaro apie 40 proc. statybų kainos.
„Teisinis reguliavimas sakytų, kad jei ir sukūrei, turi šitą atiduoti privačiam verslui eksploatuoti. Bet nėra pasiekiamas tikslas, niekas juk neįsivaizduoja verslo, kurio tikslas nebūtų kuo didesnis pelnas. Tokiu atveju vaikų mokymas plaukti, senjorų galimybė už simbolinę kainą gauti paslaugą, nėra patenkinama. Jei valanda ar dvi pasidaro 12 eurų, be abejo, finansiškai silpniausios grupės niekada ir nepaklius. Esame užburtame rate“, – teigė A.Stončaitis.
Konkurencijos taryba birželio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 31,5 tūkst. baudą už galimą konkurencijos ribojimą, be konkurso perdavus naują Fabijoniškių baseiną valdyti ir naudoti savivaldybės viešajai įstaigai „Sveikas miestas“. Savivaldybė sprendimą apskundė teismui.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu akcentuoja, kad savivaldos teisę pačiai spręsti, kaip teikti viešąsias paslaugas, numato Europos vietos savivaldos chartija, Europos Teisingumo Teismo praktika, taip pat nacionalinis Vietos savivaldos įstatymas.
Anot jo, LSA pozicija yra, kad savivaldybių sprendimas pavesti minėtų objektų valdymą savo įstaigai negali būti traktuojamas kaip teikiantis privilegijas ar diskriminuojantis kitus ūkio subjektus, nes norinčių statyti baseinus ar arenas verslo įmonių daugelyje savivaldybių nėra.
„Įsivaizduokime Varėną, Palangą, Jonavą – jei mes paklaustume šiandien, ar kas nors iš rinkos dalyvių norėtų čia pastatyti baseiną? Deja, bet norinčiųjų statyti nėra. Tačiau kai mes pastatysime baseiną už mokesčių mokėtojų pinigus, tada jau norinčiųjų valdyti atsiras. Todėl tai nėra tikra konkurencija. Ji būtų tik momentinė, laikina – tol, kol būtų atrinktas operatorius“, – LSA pranešime cituojamas M.Sinkevičius.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus taip pat patvirtino, kad verslas pasiūlymais statyti baseiną kurorte nesusidomėjo, tačiau savivaldybei pačiai ėmusis statybų iniciatyvos, iš karto atsirado verslo grupės, norinčios tapti būsimo baseino operatoriais. Šiuo metu jį valdo savivaldybės viešoji įstaiga.
„Įstaiga nesiekia pelno, todėl paslaugų kaina gyventojams yra viena mažiausių šalyje – 7 eurai už dvi valandas. Tiek užtenka, kad baseinas išsilaikytų, mokėtų atlyginimus darbuotojams, vykdytų programas. Pas mus net atvažiuoja profesionalūs plaukikai, nes privačių ir pelno siekiančių valdytojų valdomi baseinai jiems yra per brangūs“, – pasakojo Š.Vaitkus.
