Šis paketas susijęs su parlamente svarstomomis Konstitucijos pataisomis, kad teismuose nuo 2021 metų būtų įvestas tarėjų – visuomenės atstovų – institutas.
Naujame Tarėjų įstatymo projekte ir jį lydinčiuose kitų teisės aktų pakeitimuose būtų nustatytos tarėjų teisės, pareigos, garantijos, atranka ir pan.
Pagal projektą, teismo tarėju galėtų tapti pilnametis nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą – magistro kvalifikacinį laipsnį, mokantis lietuvių kalbą ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Šių pareigų jis turėtų imtis savanoriškai.
Siūloma, kad tarėjai drauge su teisėjais nagrinėtų tik tas bylas, kurios svarstomos žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose.
Jie dalyvautų nagrinėjant korupcinius nusikaltimus, taip pat civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo.
Per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galėtų būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose.
Tarėjams už darbą ketinama mokėti apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensaciją, atlyginti kelionės ir gyvenamojo būsto nuomos išlaidas.
Kol asmuo eitų tarėjo pareigas, įstatymas garantuotų, kad jo darbo vieta būtų išsaugota.
Vyriausybė savo ruožtu siūlo nustatyti, kad tarėju negalėtų būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Taip pat siūloma nustatyti, jog sprendimą dėl asmens įrašymo į Tarėjų sąrašą turėtų priimti Teisėjų taryba.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais.
Teisininkų nuomonė dėl šio instituto grąžinimo skiriasi. Iniciatyvos kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Anot jų, įvedus teismų tarėjų institutą teismų procesai dar labiau pailgėtų.
