Praėjusios savaitės darbo dienų naujų susirgimų COVID-19 statistikoje – jau kurį laiką nematyti skaičiai, kasdien viršydavę 700 atvejų per parą.
Pranešta apie tai, kad Lietuvoje užfiksuoti vadinamosios PAR atmainos koronaviruso atvejai.
Be to, Lietuvoje sparčiai plinta ir lengviau užkrečiama COVID-19 britiškoji atmaina. Daugiausia jos atvejų fiksuojama Vilniaus miesto ir Marijampolės savivaldybėse.
Prieš tris mėnesius prasidėjus vakcinacijai, gyventojų paskiepyta dar labai nedaug. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pirmuoju skiepu – per 11 proc. asmenų.
Į Lietuvą, kaip ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, neatkeliauja pakankamai vakcinų nuo koronaviruso.
Masinė vakcinacija vis vėlinama. Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad preliminariai ji galėtų prasidėti birželio mėnesį.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda po Europos Vadovų Tarybos toliau kartojo, kad tikslas iki vasaros pabaigos ES paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų. O Lietuva esą gali būti tarp valstybių, kurios „gali tai padaryti net ir šiek tiek anksčiau“.
I.Šimonytė praėjusios savaitės pradžioje pradėjo kalbėti apie tai, kad esant tokiai situacijai tikėtis karantino režimo atlaisvinimo negalima. Atvirkščiai, galima laukti jo sugriežtinimo, o sprendimai dėl to bus priimti penktadienį sušauktame Vyriausybės posėdyje.
Tokiame fone nemažai kas spėliojo, kokių priemonių imsis ministrų kabinetas, neatmesdami, kad gali būti grąžinti gana griežti ribojimai.
Vyriausybės sprendimas buvo toks: pratęsti karantiną dar vienam mėnesiui – iki balandžio 30 dienos vidurnakčio, Velykų laikotarpiui sugrąžinti judėjimo ribojimus. Taip pat patvirtinti privalomo testavimo tvarką, kurioje numatyta, kad testuotis neprivalės persirgę ir pasiskiepiję abiem vakcinos dozėmis.
Uždaryti veikiančių verslų nesiimta.
Trūksta nuoseklumo ir logikos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis akcentavo, kad situacija – krizinė. Tauta Vyriausybę iškels arba pasmerks priklausomai nuo rezultato ją suvaldant.
„Čia nėra biurokratinio patogumo klausimas ir nėra vienoks ar kitoks pataikavimo viešajai opinijai klausimas. Tai, kad buvo pataikaujama ilgą laiką ir toliau dar pataikaujama, nėra gerai. Bet, kita vertus, sakyčiau, tas simpatiškas šnekėjimas, bandymas kviesti solidarumui ir taip toliau, su žmonėmis bendrauti, yra geras žingsnis į priekį. Nes lietuviai paprastai įpratę, kad juos čia su bizūnu vaiko“, – komentavo profesorius.
Pasak Š.Liekio, gerai ir tai, kad reaguojama į klaidas, kurių esą buvo labai daug. Dabar lieka klausimas dėl vienų ar kitų Vyriausybės pasirinktų karantino priemonių tikslingumo.
VDU profesoriaus teigimu, pripažįstama, kad COVID-19 plinta ne kirpyklose ir ne parduotuvėse, o daugiausia per socialinius kontaktus.
„Tai tuos dalykus ir reikia reguliuoti, reikia žiūrėti. Dabar tikslingumas tų priemonių nėra aiškus, aišku, visą laiką varžančios priemonės nėra populiarios. Jeigu atsimenate, už ką kritikavo praėjusią Vyriausybę visą laiką – kad kažkas kažką varžo. Tai dabar patys su tuo pačiu susidūrė“, – pastebėjo Š.Liekis.
Jeigu atsimenate, už ką kritikavo praėjusią Vyriausybę visą laiką – kad kažkas kažką varžo. Tai dabar patys su tuo pačiu susidūrė.
Kai kurias karantino priemones, tarkime, judėjimo tarp savivaldybių ribojimą, jis vertino skeptiškai. Anot VDU dėstytojo, yra daug situacijų, kai žmonėms reikia judėti iš vieno rajono į kitą.
„Jis nėra nei tikslingas, nei efektyvus. Neturi Vyriausybė net elementarių pajėgumų jį įgyvendinti“, – kalbėjo profesorius.
Š.Liekio manymu, paskubėta ir su leidimu pirmokams grįžti į mokyklas.
Taip pat, kaip sakė jis, yra nenuoseklumo, praskaičiavimo, trūksta aiškios, logiškos, priežastingumu besiremiančios schemos sudarymo.
„Matosi, kad yra konceptualumo problemų. Čia, aišku, nelengva bet kam būtų padaryti, bet trūksta nuoseklumo, apgalvojimo. Atrodo toks ad hoc reagavimas: aha, čia šventės, dabar čia staigiai visi važiuos Velykų švęsti. Tai nebūtinai važiuosime“, – įvertino jis.
Kartu Š.Liekis minėjo, kad tokioje situacijoje išvengti ribojimų nėra lengva, nes pirmiausia yra visuomenės saugumo klausimas, ar sugebėsime koronaviruso pandemiją įveikti su kuo mažesniais nuostoliais.
VDU mokslininkas mano, kad daug žmonių yra pavargę ir nenori mokėti už karantino ribojimus tenkančios kainos.
Populiarumo problema
Š.Liekio teigimu, Vyriausybės populiarumas yra gana mažas, lyginant su kai kuriomis kitomis darbą pradėjusiomis pirmtakėmis.
Dėl to ministrų kabinetas taip pat susiduria su didžiuliu spaudimu.
Be to, VDU profesorius pabrėžė, kad šioje situacijoje aiškiai pasimatė valstybės aparato silpnumas.
Anot jo, valstybės tarnyba per pastarąjį dešimtmetį buvo labai rimtai nustekenta. Dėl to irgi sudėtinga turėti ir vykdyti nuoseklią politiką.
Jeigu Vyriausybės populiarumas smuks, Š.Liekis neatmetė ir galimo valdančiosios koalicijos irimo.
„Gali Vyriausybė žlugti. N variantų čia gali būti. Galima mažumos Vyriausybė po to – gali būti čia visko. Įvairūs variantai, jeigu nesuvaldys krizės tokios. Juk visi nori būti populiarūs. Visi tie partneriai – ir Laisvės partija, ir Liberalų sąjūdis – nori būti populiarioje Vyriausybėje. Niekas nenori būti su nepopuliaria Vyriausybe“, – komentavo VDU profesorius.
Niekas nenori būti su nepopuliaria Vyriausybe.
Įžvelgia spaudimą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, 2009–2012 metais patarinėjęs konservatorių premjerui Andriui Kubiliui, sakė, kad Vyriausybė jau kurį laiką yra spaudžiama įvairių interesų grupių laisvinti karantiną.
Spaudimas, kaip svarstė, ko gero, auga.
Anot jo, interesų grupės randa ir juos užtariančių atstovų Seime. Kaip pavyzdį jis nurodė buvusį „valstiečių“ deleguotą premjerą Saulių Skvernelį.
V.Valentinavičius nesutiko, kad penktadienį Vyriausybė nepadarė stiprių sprendimų. MRU dėstytojo nuomone, karantino priemonės buvo labai akivaizdžiai sugriežtintos.
„Ir tos priemonės eina absoliučiai prieš viską, ko vis primygtiniau reikalauja verslas. Mes girdime tokius samprotavimus, kad prekybos centrai nesupranta Vyriausybės logikos. Truputį linksmina tokie pasakymai. Įtariu, kad paprasti žmonės labai aiškiai supranta Vyriausybės logiką, jog blogėjant pandeminei situacijai reikia griežtinti režimą. Režimas buvo atlaisvintas, situacija pablogėjo, tai reikia grįžti prie tų priemonių, kurios padėjo. Na, o interesų grupėms tą supratimą Vyriausybės logikos labai apsunkina būtent interesai“, – komentavo apžvalgininkas.
Režimas buvo atlaisvintas, situacija pablogėjo, tai reikia grįžti prie tų priemonių, kurios padėjo.
V.Valentinavičius priminė jau kalbėjęs apie tai, kad šiam ministrų kabinetui sunkumai prasidės tada, kai ateis pirmoji sėkmė valdant koronaviruso pandemiją.
Esą taip ir atsitiko – vos susirgimų COVID-19 statistika pagerėjo, iš karto atsirado spaudimas ir reikalavimai paleisti vadžias bei grįžti prie normalaus gyvenimo.
MRU docento nuomone, Vyriausybė teisingai elgiasi ignoruodama interesų chorą, pirmiausia galvodama apie žmones ir juos saugodama tomis priemonėmis, kurios buvo paskelbtos.
„Galima su interesų grupėmis kalbėtis, kaip konkrečiai nedidinant, nesuteikiant šansų virusui, laisvinti verslus naujomis sąlygomis. Bet aš manau, kad ko Vyriausybė tikrai negali sau leisti, tai tiesiog imti ir tiesiog paraidžiui duoti verslui viską, ko jis prašo. Faktiškai padaryti tai, ką darė S.Skvernelio Vyriausybė paskutinius du mėnesius iki rinkimų.
Tada buvo galvojama ne apie tai, kaip apsaugoti žmones nuo susirgimo ir mirčių, bet kaip įtikti kaip galima didesniam skaičiui įtakingų žmonių. Kad dabar nepasiduoda Vyriausybė tai logikai, manau, yra teigiamas dalykas. Tik, aišku, tą labai sunku daryti ir, klausimas, kiek I.Šimonytei užteks stuburo šitą spaudimą atlaikyti“, – mano buvęs A.Kubiliaus patarėjas.
Pagalbos verslui reikalai galėtų būti geresni
Nemažai kalbama apie situacijos išvargintus žmones, tuos, kurie patyrė finansinių nuostolių, neteko darbo, yra prastovose, patiria emocinių sunkumų.
V.Valentinavičius yra skeptiškas žinių, kad visuomenė yra labai frustruota, atžvilgiu.
„Pasiklausykit, kas sako, kad visuomenė frustruota? Tai tos pačios interesų grupės, tie patys politikai, kurie tarnauja interesų grupėms. O pačių žmonių žodį tiesiogiai mes labai retai kada girdime. (...) Aš per LRT Radiją neseniai girdėjau: „Tai ką veikiate per pandemiją? Ar jūsų neslegia? – Ne, neslegia, aš muzikos klausausi, aš mėgstu muziką.“ Tai tokių atsakymų irgi yra labai daug ir tas visuomenės tariamas pasipiktinimas...
Kažkiek jo galbūt yra, bet garantuotai interesų grupės tą pasipiktinimą išpučia kaip per padidinamąjį stiklą, nes joms naudinga panaudoti spaudimui prieš Vyriausybę tą tariamą pasipiktinimą. Aš įtariu, kad tikrovėje to pasipiktinimo yra kur kas mažiau, negu mėgsta žmonių vardu kalbėti turtingi, įtakingi verslus valdantys žmonės ir jiems paslaugūs politikai“, – mąsto MRU dėstytojas.
Tačiau yra ne tik turtingi, įtakingi, bet ir smulkusis bei vidutinis verslas, dar negalintis atsidaryti, susiduriantis su finansinėmis, likvidumo problemomis.
V.Valentinavičius pripažino, kad valstybės pagalbos verslui prasme reikalai galėtų būti geresni: labiau organizuoti, tikslingesni ir aiškesni.
Jo nuomone, ministrų kabinetui lengviausia apsiginti nuo verslo spaudimo būtų „išmušti“ argumentą, kad valstybės pagalba yra neveiksminga.
„Ko gero, žymiai sąžiningesni verslo argumentai yra, kai jie reikalauja sutvarkyti pagalbą. Ir tai galėtų būti ta sritis, kurioje Vyriausybė galėtų papildomai pasistengti ir atimti verslo lobistams tą argumentą – kadangi pagalba nesuteikiama, tai paleiskite verslą“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Kartu jis pridūrė, kad yra labai daug ką veikti tvarkant biurokratines procedūras, per kurias verslą pasiekia parama.
