Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 04

Vyriausybė tars žodį dėl galimybių paso: šokti priešaky Europos ar pataupyti pinigus ir pasinaudoti europine sistema?

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina priimti sprendimus dėl galimybių paso, suteiksiančio daugiau laisvių pasiskiepijusiems nuo COVID-19, persirgusiems šia liga ar turintiems neigiamą testą. Seime nuomonės dėl šio dokumento išsiskiria. Vieni politikai mano, kad Lietuva neturėtų skubėti mesti pinigų tam, nes panašų žaliąjį sertifikatą netrukus žadama pristatyti Europos Sąjungos (ES) mastu. Kiti akcentuoja, kad nacionalinis pažymėjimas reikalingas, kad galėtume atverti daugiau veiklų šalyje. Neužmirštamas ir galimos diskriminacijos momentas.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Galimybių paso idėją pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nurodoma, kad toks dokumentas suteiktų daugiau galimybių.

Pavyzdžiui, rengti didelius renginius lauke ir viduje, teikti maitinimo paslaugas viduje, organizuoti asmenines šventes dalyvaujant didesniam skaičiui žmonių ir panašiai.

Tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai kalba apie tai, kad galimybių pasas gali diskriminuoti dalį asmenų.

Žmogaus teisų stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Dainius Pūras yra sakęs, kad yra rizika, jog įteisinus tokį dokumentą kurį laiką tarsi bus dviejų rūšių žmonės.

Planuojant įsivesti europiniu mastu galiosiantį žaliąjį sertifikatą, valdančiojoje koalicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio vadovė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo, ar reikia galimybių paso.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Reikia didesniam atsidarymui

Seimo Laisvės frakcijos atstovai, pasak jos seniūnės Ievos Pakarklytės, buvo galimybių paso projekto iniciatoriai, šį klausimą kėlę keletą mėnesių.

Ji pastebėjo, kad galimybių pasas – ne tas pats, kas Europos žaliasis sertifikatas, skirtas keliavimui ir laisvam judėjimui tarp ES valstybių.

I.Pakarklytės teigimu, nors abiem dokumentams įdiegti gali būti panaudojami tie patys techniniai sprendimai, turinys esą kitas.

„Nes galimybių pasas yra šalies vidaus naudojimui“, – aiškino Seimo Laisvės frakcijos seniūnė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ieva Pakarklytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ieva Pakarklytė

Įdiegus galimybių pasą Lietuvoje būtų galima atverti daugiau dėl koronaviruso pandemijos tebeuždarytų veiklų.

Pirmiausia, kaip sakė I.Pakarklytė, galėtų būti leidžiami masiniai renginiai: koncertai, spektakliai, sporto varžybos.

Taip pat – asmeninės šventės, tokios, kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai. Svarstoma, kad įdiegus galimybių pasą kavinės ir restoranai klientus galėtų aptarnauti viduje ir panašiai.

Jeigu žmogus nebūtų pasiskiepijęs nuo koronaviruso ar persirgęs šia infekcija, norėdamas gauti galimybių pasą, turėtų testuotis.

„Yra konstruojamas toks modelis, kad testavimas būtų kompensuojamas valstybės. Vadinasi, tai yra prieinama, jeigu tas testas yra nemokamas. Diskriminacija atsiranda tada, kai negali būti prieinama visiems. Kai mes panaikiname šitą ekonominį motyvą ir tas testavimas yra apmokamas, tai to klausimo kaip ir nebelieka“, – apie galimą diskriminaciją dėl galimybių paso kalbėjo I.Pakarklytė.

Tiesa, greičiausiai galima tikėtis, kad valstybė kompensuos tik dalį testų dėl COVID-19.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./COVID-19 testavimo paslaugos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./COVID-19 testavimo paslaugos

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad dėl to veikiausiai turėtume remtis kitų šalių pavyzdžiais. „Kad tai yra tam tikru dažnumu žmogui, tarkime, kartą per kažkiek laiko kompensuojama“, – yra svarsčiusi ji.

I.Pakarklytė tikisi, kad Vyriausybė suras išmintingiausią sprendimą dėl to.

Yra abejonių ir neatsakytų klausimų

Didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – Seimo frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat minėjo, kad galimybių pasas ir Europos žaliasis sertifikatas kiek skiriasi savo prigimtimi.

Pirmasis galėtų būti skirtas galimoms didesnėms laisvėms ir veikloms šalies viduje, europinis pažymėjimas – kelionėms.

Kartu politikė minėjo, kad, kalbant apie minėtus dokumentus, pirmiausia labai svarbios skiepijimo nuo COVID-19 apimtys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

„Ir kad visi tie, kurie nori pasiskiepyti, tikiuosi, jų yra tikrai pakankamai daug, kad nesusidarytų kažkokios situacijos, kad sakytų: štai, nelygiavertės galimybės, kažkas, kas pasiskiepijo, jau gali kažkuo naudotis, aš irgi noriu, bet aš dar neturėjau galimybės pasiskiepyti. Tai čia turbūt yra svarbu“, – pabrėžė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad abejonių, neatsakytų klausimų dėl galimybių paso yra.

„Iš tiesų valdančiojoje daugumoje pritrūko konsultacijų tuo klausimu. Gal ir nebuvo tai labai prasminga, nes sprendimą priima Vyriausybė, ne Seimas. Aš tikiu, kad įvertino visi sveikatos specialistai visus klausimus, klaustukus, klausimėlius, santykį su Europos žaliuoju pasu, koks čia bus santykis.

Antras dalykas, ar reikia, ar nereikia, pavyzdžiui, antikūnų testus įvesti į duomenis, nes antikūnai jau rodo susiformavusį ar besiformuojantį imunitetą. Tai tie klausimai man, aš pabrėžiu – man, yra kol kas neaiškūs. Nedarau tragedijos, Vyriausybė turi teisę savarankiškai veikti ir veikia. Priims tokį sprendimą, tai priims“, – aiškino jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

E.Gentvilas, pasiremdamas vieno profesoriaus žodžiais, mano, kad įvesti galimybių pasą turbūt tikslinga, kai paskiepyta apie 40 proc. populiacijos.

„Šiandien pirmuoju skiepu paskiepyta 26 proc. Abiem skiepais – galutinai gal jau pasiekė 10 proc. Mano manymu, tokioje situacijoje, kai nėra galimybių skiepytis masiškai ir paskiepytų žmonių yra maža dalis, tai tikrai atsiranda diskriminacija“, – aiškino Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Vis dėlto E.Gentvilas nemano, kad šioje vietoje reikėtų kelti žmogaus teisių pažeidimų klausimą. Pandemija esą yra pandemija ir, deja, visų mūsų teisės yra suvaržytos.

Pavėluotas sprendimas

Didžiausios Seime opozicinės frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad, kiek kalbėjosi su kolegomis ir partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, sprendimas dėl galimybių paso yra ganėtinai pavėluotas.

Apie tokį dokumentą esą reikėjo pradėti kalbėti ir galvoti vakcinacijos pradžioje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

„Tada, matyt, turėti atskirtą pasą būtų buvę prasminga. Dabar tik laiko klausimas, kada atsiras ES bendrasis pasas – žaliasis sertifikatas, kuris leis ES piliečiams laisvai judėti per sienas.

Tai šiuo atveju koks tikslas yra dabar sėsti kurti atskirą pasą, kai tiesiog gali pasakyti, kad tie europinio paso turėtojai Lietuvoje gali turėti kažkokias papildomas galimybes? Šiuo atveju ir iš užsienio atvykusiems ES valstybių narių piliečiams tos galimybės būtų taikomos – ar į kavinę nueiti, ar į kino teatrą nueiti, ar į koncertą nueiti ir taip toliau“, – dėstė „valstiečių“ atstovė.

Pasak A.Širinskienės, Vyriausybei tiek pavėlavus dėl galimybių paso, būtų geriau ir ekonomiškiau palaukti europinio sertifikato bei jo turėtojams Lietuvoje suteikti papildomas teises.

Seimo LVŽS frakcijos narės manymu, kol nevyksta visuotinė vakcinacija, dėl galimybių paso išlieka diskriminacijos rizika, nes kai kurie žmonės ir norėdami negalės įgyvendinti jam gauti būtinų sąlygų.

Diskriminaciją mažintų testavimas, kaip sąlyga dokumentui įgyti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pasas dėl COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pasas dėl COVID-19

„Nelygus traktavimas natūraliai kelia klausimus. Aš tuos nevyriausybinių organizacijų nuogąstavimus tikrai suprantu. Bet, aišku, antra vertus, nauda ir patiems besivakcinavusiems žmonėms, ir kartu paskatinimas žmonėms vakcinuotis, kad turėtų kažkokias papildomas galimybes, ir, be abejo, nauda verslams to paso tikrai yra.

Tik tiek, kad jį reikėtų protingai išpildyti, nešvaistant, matyt, papildomų lėšų, bet tiesiog pasinaudojant jau dabar europiniais instrumentais. Nes kol mes savo sukursime, tai, aš spėju, ES pasas jau bus pajudėjęs“, – svarstė A.Širinskienė.

Gana didelės išlaidos

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas iš pradžių buvo nusiteikęs palaikyti galimybių paso idėją, tai jam atrodė tikrai geras dalykas.

Tačiau pastaruoju metu parlamentaras teigė pradėjęs gauti gyventojų, keliančių „labai įdomius argumentus“, kodėl tokio dokumento nereikėtų, laiškus.

„Jeigu tikrai Europa visgi sprendžia bendrojo paso atsiradimą dėl kelionių, tai ar verta? Jeigu tokį pasą kurtume, tai vėlgi yra išlaidos ir gan didelės išlaidos, nes čia bus elektroninė sistema. O, žinome, kad per elektroninę kūrimo sistemą ne vienas milijonas kažkur dingo ir niekas negali pasakyti: nei sistemos yra, nei pinigų“, – komentavo Seimo LSDP frakcijos seniūnas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Sysas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Sysas

Anot A.Syso, jeigu ES nekurtų panašaus sertifikato, galbūt iniciatyva dėl galimybių paso būtų teigiama.

„Bet kai jau čia pat ant nosies anas sprendimas, tai, ko gero, aš palaikyčiau ir mūsų Seimo pirmininkę, kad luktelkime, ką padarys Europa, ir tada tą galimybių pasą ar kuponą, ar dar ką nors padarykime“, – samprotavo jis.

Dėl karantino turime pakentėti

Karantino atlaisvinimai, pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, reikalauja žmonių budrumo ir atsargumo.

Jeigu norėtųsi didesnio atsidarymo, jos nuomone, turime palaukti kol skiepijimosi apimtys bus patenkinamos.

„Turime dar pakentėti. Čia ilgas maratonas ir, tikėkimės, kad jau esame kokiam, nežinau, 30 kilometre“, – apie karantiną kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Lauko kavinės
Arno Strumilos / 15min nuotr./Lauko kavinės

Kalbėdamas apie karantino ribojimus, A.Sysas sakė, kad reikia suteikti daugiau galių savivaldai.

„Nedarykime visko iš Vilniaus, iš viršaus. Ten žmonės matys aiškiau ir geriau. Tai aš ir toliau laikausi tokios nuostatos, kad suteikime tas galias ir jeigu reikia kažką neutralizuoti, tai lokaliai tik.

Jau mes tikrai negalime grįžti prie visuotinio karantino, nes tas jau išsisėmė ir vis tiek bus surasta tūkstantis būdų ir galimybių apeiti jį. Tai čia tik visuomenės priešinimas. Dabar tik per sąmonę, auklėjimą ir savikontrolę“, – mano Seimo LSDP frakcijos seniūnas.

I.Pakarklytės manymu, naivu manyti, kad pandeminė situacija pagerės, tarkime, birželio pradžioje, atšilus orams.

„Virusas niekur nedings, jis bus tikrai dar mūsų kasdienybėje visus šiuos metus, tai mes mokomės su juo gyventi, ieškome sprendimų. Vakcinacija taip pat įgauna pagreitį, tikiuosi ir manau, kad per kelias savaites jau startuos masinė vakcinacija, nes tam yra visos prielaidos ir gaunami (vakcinų – 15min) kiekiai“, – teigė ji.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Trakuose gausu keliautojų
Arno Strumilos / 15min nuotr./Trakuose gausu keliautojų

Vykstant šiems procesams, Seimo Laisvės frakcijos seniūnės teigimu, dėl atveriamų veiklų vis daugėja. Žinoma, saugumo reikalavimai, kaip kaukių dėvėjimas, rankų higiena ir panašiai, išliks dar ilgai.

A.Širinskienės teigimu, karantino atlaisvinimų buvo daug. O epidemiologinė situacija nuosekliai blogėja. Todėl prioritetas dabar turėtų būti labai aktyvus kvietimas skiepytis. Be to, vakcinų prieinamumas ne tik Vilniuje, bet visoje Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais