Jeigu kredito davėjas negalėtų bent penkeriems metams leisti skolintis su fiksuotomis palūkanomis, jis paskolos prašančiam žmogui privalėtų tokiam pat laikotarpiui pasiūlyti panašią priemonę, skirtą kintamų palūkanų svyravimo rizikai sumažinti arba ją valdyti.
Finansų ministerija siūlo tokius reikalavimus nustatyti tik tiems kredito davėjams, kurių su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito portfelis pasieks 50 mln. eurų arba bus didesnis.
Vyriausybei pritarus, ministerijos pasiūlytos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymų pataisos toliau bus svarstomos Seime.
Kaip teigiama ministerijos inicijuojamų pataisų paaiškinimuose, Lietuvoje paskolų davėjai dabar klientams fiksuotų palūkanų iš esmės nesiūlo arba nesiūlo aktyviai.
Lietuvos banko duomenimis, kreditai, kurių palūkanos nėra keičiamos visą sutarties laikotarpį, Lietuvoje iš esmės neteikiami.
„Tokių kreditų teikimas nėra paplitęs ir kitose panašaus dydžio ir panašių bankinių sektorių ES valstybėse, tačiau yra ES valstybių, kuriose kreditai, kurių kredito palūkanų norma yra fiksuota tam tikram laikotarpiui, sudaro didžiąją dalį visų teikiamų su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų, pavyzdžiui, Slovakijoje, Airijoje“, – teigia Finansų ministerija.
Lietuvos bankų asociacija tokioms pataisoms nepritaria, o centrinis bankas sako, kad Lietuvoje susiklosčiusios fiksuotųjų (ar fiksuotų tam tikram laikotarpiui) palūkanų produkto trūkumas būsto kreditavimo rinkoje natūraliai neišsprendžiamas.
Šių metų Lietuvos banko komercinių bankų apklausa parodė, kad būsto kreditų paklausa toliau mažėja.