Tai – bylos dėl labai sunkių nusikaltimų: kėsinimosi į žmogaus gyvybę, sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę, taip pat korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo.
Numatyta, kad tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Sprendimai tose bylose būtų priimami teisėjų ir tarėjų balsų dauguma. Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Kuriant tarėjų institutą būtina keisti Konstituciją, tą Seimas pradėjo praėjusią savaitę.
Nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.
Tarėjai būtų skiriami dalyvauti šiose bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.
Pagal parengtą koncepciją tarėjais galėtų būti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir atitinkantys kitus nustatytus reikalavimus. Tačiau kai kurių profesijų atstovai (teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijų darbuotojai ir pan.) tarėjais būti negalėtų.
Siūloma nustatyti, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais arba galėtų būti atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.
Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką.
Parengtą koncepciją dar turės patvirtinti Seimas. Norint įteisinti tarėjų institutą Lietuvoje, po koncepcijos patvirtinimo reikės keisti Konstituciją ir kitus galiojančius įstatymus.
Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse, rašoma pranešime spaudai.
