Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad ministerija parengs tvarką, kaip valstybės institucijų duomenų bazės bus perkeliamos į naujus valstybinius duomenų centrus.
„Nuspręsta, kad vis dėlto valstybinis duomenų centras turėtų būti statomas pritariant iniciatyvai, kurią pateikė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), taip pat leisti Krašto apsaugos ministerijai pasistatyti tokį centrą“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo R.Sinkevičius.
Ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis anksčiau BNS sakė, kad Telecentras pats siūlo pastatyti trūkstamus duomenų centrus ir būti jų operatoriumi. Trečiadienį jis patvirtino, kad Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui.
„Čia nėra jiems įpareigojimas pastatyti, bet yra nutarimas, kad mes orientuojamės ta kryptimi“, – sakė A.Cijūnaitis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija iki lapkričio 11 dienos turės parengti ir pateikti Vyriausybei tokių centrų architektūrą ir plėtros planus 2020-2023 metais.
Tuo metu informacinių ir ryšių technologijų asociacija „Infobalt“ pažėrė kritikos šiam valdžios planui, kuris esą rengtas be jokios analizės, neįsiklausius į rinką.
„Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas sako, kad ekspertų vertinimu, valstybėms institucijoms reikalingas maždaug 250 serverių spintų talpinantis, 1,3-1,5 megavato galingumo duomenų centras.
Tuo metu Telecentro duomenų centrų patirtis – 78 kv. metrų serverinė, talpinanti 28 serverių spintas.
„Per kelias savaites susisuka biurokratiniai smagračiai ir iškepami Vyriausybės nutarimai, kuriuos paknopstomis puola tvirtinti be jokios analizės, įsiklausymo į rinką“, – pranešime sakė M.Ubartas.
„Vienintelį tinkamą, Tier-III standarto ir greitai plečiamą duomenų centrą, priklausiusį „Ignitis grupei“, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį duomenų centrą, pardavėme vos prieš du mėnesius“, – teigė jis.
Anot „Infobalt“ vadovo, užuot siekus perdaryti kiekvienos įstaigos erdves į serverines, reikėtų atnaujinti Kruonio duomenų centro projektą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2021 metų pradžios turės patvirtinti Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų valdomų serverių ir registrų bei valstybės įrangos ir duomenų perkėlimo į šiuos centrus sąlygas, planą bei terminus.
Šio tinklo naudotojų sąraše esančios institucijos privalės suplanuoti lėšas valstybinių duomenų centrų nuomai. Jų valdoma įranga ir duomenys į tokius centrus turės būti perkelti per trejus metus.
Šiuo metu į šį sąrašą įtrauktos 463 institucijos, didžioji jų dalis – pernai gegužę, todėl iki 2022 metų gegužės jos turi arba susitvarkyti savo centrus ir juos sertifikuoti, kad jie būtų įtraukti į valstybinių duomenų centrų sąrašą, arba nuomoti valstybinius duomenų centrus.
Šiuo metu yra du valstybiniai duomenų centrai – Kertinio valstybinio telekomunikacijų centro ir Telecentro. Tačiau jų pakanka tik pirmam konsolidavimo etapui, todėl būtina ieškoti galimybių didinti jų apimtis, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
