„Kitais metais Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šiais metais. Visas bendras kitų metų skolinimasis bus kiek didesnis nei 6 mlrd. litų. Iš pradžių prognozavome, kad šiais metais deficitui ir refinansavimui padengti reikės pasiskolinti 13 mlrd. litų, tačiau bendrai per metus pasiskolinsime ne daugiau nei 12 mlrd. Matome labai akivaizdžius deficito mažinimo rezultatus, todėl kitų metų skolinimosi poreikis, kadangi neturime didelio refinansavimo, bus per pusę mažesnis“, – ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
Pasak jos, skolintis ketinama „visais mums tinkamiausiais būdais“ ir tikimasi, kad, kaip ir praėjusiais metais, pavyks išvengti skolinimosi ne aukciono būdu. „Skolinsimės aukcionuose iš tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ar Europos Tarybos vystymo bankas ir, aišku, užsienio rinkose“, – pabrėžė finansų ministrė.
Šiuo metu šalies skola sudaro apie 33 mlrd. litų.
Planuoja didesnį biudžetą
Ketvirtadienio rytą Vyriausybės nariai vienbalsiai pritarė 2011 metų nacionalinio biudžeto projektui, kuris dar šią arba kitos savaitės pradžioje bus teikiamas svarstyti Seimui. Biudžeto projekte numatyta, kad kitų metų planuojamos valstybės pajamos bus 2,4 mlrd. didesnės nei šiais metais.
Vieną papildomą milijardą Vyriausybė tikisi surinkti iš šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos. Paklausta, ar nemano, kad šis planas yra pernelyg ambicingas, finansų ministrė teigė, kad jis yra ambicingas, tačiau pabrėžė, jog minėta suma nebuvo sumąstyta be pagrindo.
„Kad per daug ambicingas, nepasakysiu, bet pasakysiu, kad ambicingas. [...] Sakyčiau, kad tai yra realus, bet ambicingas planas. Tai nėra sukurti skaičiai. Tai skaičiai, kurie yra apskaičiuoti, koks maždaug yra neatitikimas tarp galutinio vartojimo išlaidų dinamikos ir PVM mokesčio bei akcizo surinkimo“, – kalbėjo ministrė.
I.Šimonytės teigimu, biudžeto deficitui mažinti pirmiausiai reikia išnaudoti esamus rezervus, tarp kurių – geresnis valstybės turto valdymas, taip pat pajamų potencialas, „kurį šalyje sukuriame, tik jį į kišenes susideda kažkas kitas“.
Paklausta, kaip ketinama minėtą milijardą litų ištraukti iš šešėlio, ministrė sakė: „Nesuprantu, kodėl šį klausimą užduodate man asmeniškai. Lygiai taip pat, kaip man asmeniškai užduoda klausimą: „Kaip jūs mažinsite biudžeto deficitą?“ Visi mažinsime, visi tai darysime. Nemanau, kad tai yra Finansų ministerijos ar Mokesčių inspekcijos individualus uždavinys. Reiškinys yra daugiaplanis, todėl ir priemonės yra daugiaplanės“, – sakė finansų ministrė.
Ministrės įsitikinimu, geresnių sprendimų būtina ieškoti socialinės paramos sistemoje, nes „dažnai žmogui tiesiog neapsimoka legaliai dirbti“, taip pat verslo supaprastinimo srityje. I.Šimonytė pabrėžė, kad su kitų metų nacionalinio biudžeto projektu numatomos „labai palankios sąlygos“ žmogui imtis individualaus verslo ir „mokėti pakankamai nuosaikius mokesčius“. „Tikimės, kad tą sprendimą pasirinks vis daugiau ir daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių nelegaliai arba su verslo liudijimais ir dažnai netgi permokančių įvairius mokesčius“, – sakė Finansų ministerijos vadovė.
Numatyta saugiklių
I.Šimonytė taip pat pabrėžė, kad įstatymo projekte dėl kitų metų biudžeto yra numatyta tam tikrų saugiklių. „Tarptautinės organizacijos ir investituotojai, kurie skolina Lietuvai pinigų deficitui finansuoti, norės būti tikri, kad mes deficitą sugebame kontroliuoti. Todėl įstatyme numatyti saugikliai, neleidžiantys asignavimų valdytojams išleisti pinigų į priekį. Iki spalio 1 d. jokiu būdu negalės būti prisiimti įsipareigojimai dėl didesnės nei 67 proc. viso metinio biudžeto sumos“, – sakė ministrė.
Jei Vyriausybei nepasisektų ar kokios nors priemonės sukliudytų pasiekti užsibrėžtą tikslą dėl papildomų lėšų surinkimo ir jos negalėtų būti kompensuotos kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, efektyvesniu turto valdymu, Vyriausybė privalės Seimui pateikti Biudžeto įstatymo patikslinimą.
Planuojamas fiskalinis deficitas – 5,8 proc.
Kaip jau buvo rašyta, prognozuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas turėtų siekti 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu planuojamas fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, sieks 5,8 proc. BVP.
Planuojamos 2011 m. valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų sieks 17 mlrd. litų, išlaidos – 19 mlrd. litų.
Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis – beveik 7 mlrd. litų – biudžeto pajamos sieks bemaž 24 mlrd. litų, o išlaidos – truputį per 26 mlrd. litų.
Anot A.Kubiliaus, „biudžetas bus taupus, didžiausios išlaidos numatytos socialiniam reikalams, švietimui, sveikatai bei viešajam saugumui“. Premjeras taip pat teigė, kad Vyriausybė sieks užsibrėžto tikslo – „neleisti gyventi su per dideliu deficitu“. „Jis yra mažinamas iki 5,8 proc. BVP. 2012 m. planuojame, kad deficitas mažės iki 3 proc. To siekiame dėl labai aiškių tikslų, dėl to, kad nedidėtų valstybės skola ir nereikėtų nemažų pinigų skirti skolos dengimui“, – sakė Vyriausybės vadovas.
