Tai numatoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose Darbo kodekso pataisose, kurias pirmadienį pasitarime svarstys Vyriausybė.
Pataisomis siūloma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniams darbams. Tokias sutartis būtų galima sudaryti dvejiems metams su galimybe pratęsti dar du kartus ir ne ilgiau kaip dar dvejiems metams. Jei terminas būtų pratęstas daugiau kartų, tai būtų laikoma neterminuota darbo sutartimi.
Šiuo metu negalima sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatiniam darbui, išskyrus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinė darbo sutartis, arba kai darbuotojas priimamams į naują darbo vietą.
Siūloma nustatyti, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai. Tokio amžiaus darbuotojų atleidimas nebūtų privalomas, jie būtų įspėjami ir gautų išeitines kompensacijas.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai leistų mažinti jaunimo nedarbą, kuris Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Šiuo metu amžius, net ir įgijus teisę į senatvės pensiją, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį.
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką siūloma sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių – jis priklausytų tik nuo darbuotojo stažo. Taip pat ketinama atsisakyti darbuotojų, su kuriais darbo sutartys gali būti nutraukiamos tik ypatingais atvejais, grupių: tų, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai, iki 18 metų ir auginančių vaikus iki 14 metų.
Maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių. Turintiems iki šešerių metų darbo stažą, būtų mokama vieno mėnesio atlyginimo išmoka, nuo šešerių iki 15 metų – 2 mėnesių, nuo 15 iki 20 metų – trijų mėnesių, daugiau nei 20 metų stažą – 4 mėnesių išmoka.
Šiuo metu vieno mėnesio dydžio išmoka yra mokama turintiems iki vienerių metų darbo stažą, 2 mėnesių – nuo vienerių iki trejų metų stažą, 3 mėnesių – nuo trejų iki penkerių metų stažą, 4 mėnesių – nuo penkerių iki dešimties metų stažą, 5 mėnesių – nuo dešimties iki dvidešimties metų stažą, 6 mėnesių – didesnį kaip 20 metų stažą.
Siūloma nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė vidutiniškai negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų darbuotojams vienomis dienomis padirbėti ilgiau nei valandas, o kitomis dienomis darbo laiką susimažinti.
Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), numatant, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip paeiliui einančių 10 darbo dienų. Šiuo metu tokių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, o viena jų dalis turi būti ne mažesnė kaip 14 kalendorių dienų.
Dėl nemokamų atostogų galėtų tartis darbdavys ir darbuotojas. Šiuo metu nemokamos atostogos, išskyrus Darbo kodekse numatytas priežastis, gali būti suteiktos tik kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, todėl jei tokia sutartis nėra sudaryta nemokamų atostogų suteikimas tampa negalimas.
Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams, siūloma atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu dėl atsiskaitymo lapelių įteikimas ūkio subjektams per metus kainuoja apie 28,9 mln. litų, o su darbo sutarčių registravimo žurnalais susijusios išlaidos kasmet siekia apie 76,8 tūkst. litų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad priimant į darbą ar atleidžiant iš darbo darbuotoją religinėje bendruomenėje ar religiniuose centruose, jam gali būti taikomas reikalavimas dėl tikėjimo tuo atveju, kai darbas yra susijęs su religinių organizacijų veikla.
