„Peticijos reikalavimas yra atšaukti aplinkos ministro pavedimą ir įsakymą dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros ir užtikrinti, kad ten formuotųsi sengirė“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamtininkai taip pat pranešė apskundę teismui aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos birželio viduryje pasirašytą įsakymą stabdyti Punios šilo rezervato plėtrą.
Ministras sustabdė rezervato plėtrą motyvuodamas tuo, kad tai neleistų laisvai lankytis Punios šile, buvo teigiama, kad tam reikia keisti Saugomų teritorijų įstatymą.
„Baltijos aplinkos forumas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir pateikė administracinį skundą“, – teigė Ž.Morkvėnas.
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Gamtininkai teigia palaikantys laisvą Punios šilo lankymą, ypač ten esančio Dainavos apygardos štabo bunkerio, ąžuolų alėjos ir Žaltės slėnio.
Taip pat ketvirtadienį bus įteiktas atviras laiškas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.
Laišką pasirašę mokslininkai teigia, kad tiek sanitariniai kirtimai, tiek medžioklė Punios šile yra pavojinga sengirės susiformavimui, todėl jie laiško autoriai siūlo tęsti rezervato plėtrą.
„Yra pakankamai daug pasaulyje tyrinėjimų, kad nedideli saugomų teritorijų plotai neužtikrina daugelio organizmų išgyvenimo ir pakankamo populiacijos gausumo. 400 hektarų yra laikinas plotas, tačiau ilgesniam periodui tai gali grėsti išnykimu“, – sakė botanikė Jurga Motiejūnaitė.
Anksčiau ministras K.Mažeika teigė sustabdęs plynus sanitarinius kirtimus ir šile palikęs tik atrankinius kirtimus, taip pat ministras žadėjo stabdyti ir medžioklę.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
