15min žiniomis, piniginių išmokų klausimą numatoma aptarti pirmadienį neformaliame ministrų pasitarime. Tokių susitikimų darbotvarkės paprastai viešai neskelbiamos.
Vyresni žmonės turi didesnę riziką sirgti sunkesne COVID-19 ligos forma, tačiau Lietuvoje jų skiepijimosi rodikliai yra prastesni nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Dėl sąlyginai vangaus senjorų skiepijimosi Vyriausybė pastaruoju metu sulaukia vis aštresnės opozicijos ir Prezidentūros kritikos.
Lietuva šiuo metu yra pirma Europos Sąjungoje pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirtis.
Penktadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, 75-79 metų amžiaus grupėje iki šiol pasiskiepijo 76,1 proc. gyventojų, tarp vyresnių nei 80 metų – tik 65 proc.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį pripažino, kad skiepijimo rezultatai nėra geri, tačiau teigė, kad tai lėmė ne tik Vyriausybės veikla, ir dar kartą paragino žmones skiepytis.
„Taip, tikrai galiu pasakyti, kad nepavyko pasiekti tokių skiepijimosi rezultatų, kurių mes būtume norėję, bet klausimas, ar tai nepavyko išimtinai dėl Vyriausybės kažkokio neveikimo. Aš leisiu sau vis dėlto vertinti, kad buvo ir kitų veikiančių asmenų, ypatingai tų, kurie platina melus ir tų, kurie atkalbinėja žmones ir imasi aktyvios veiklos tam, kad žmonės nesiskiepytų“, – žurnalistams sakė premjerė.
Diskusijos tęsiasi
Piniginio paskatinimo idėja sklando jau ne vieną savaitę. Jos šalininkai sako, kad būtina imtis visų įmanomų priemonių, siekiant svarbaus tikslo.
Šimto eurų paskatą jau senokai siūlo opoziciniai „valstiečiai“, sakydami, kad racionalus motyvavimas yra geresnis kelias nei draudimų ar galimybių ribojimas.
Tačiau yra ir kritikų, kurie sako, kad ji neturės ilgalaikio efekto ir sukurs rizikingą precedentą.
Dalis žmonių paskubėjo pasiskiepyti, tai yra labai gerai, bet jeigu kiti suprato, kad galima nebesisaugoti pasiskiepijus, galbūt tai yra ir viena iš sergamumo pakilimo priežasčių.
„Kad nebūtų kaip su vadinamuoju galimybių pasu. Viena vertus, trumpalaikį efektą gavome, bet ar nebus taip, kad ilgalaikėje perspektyvoje efektas bus neigiamas?
Dalis žmonių paskubėjo pasiskiepyti, tai yra labai gerai, bet jeigu kiti suprato, kad galima nebesisaugoti pasiskiepijus, galbūt tai yra ir viena iš sergamumo pakilimo priežasčių“, – 15min sakė užkrečiamų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas.
Sociologijos instituto vadovė Sarmitė Mikulionienė 15min teigė mananti, kad tokios priemonės mažai prisidės prie paskatų senjorams vakcinuotis.
„Įtarčiau, kad tai neturėtų būti patrauklu arba suveiktų ne taip kaip sumanyta. Vyresnio amžiaus žmonės atseit nenori skiepytis, bet iš tikrųjų taip nėra.
Spėčiau, kad antivakserių tarp jų yra mažiausiai, tiesiog yra daug nežinojimo ir baimės. Su tuo reikia dirbti – žmogui konkrečiai paaiškinti ar jo ligų atveju rekomenduojama skiepytis, ar nieko blogo nenutiks“, – sakė ji.
Sociologė pridūrė, kad senjorai rūpinasi savo sveikatos būkle, todėl jeigu asmuo skiepytis nėjo bijodamas šalutinio vakcinos poveikio, 100 eurų premija jo greičiausiai nesuvilios.
„Deja, neslėpkime, kad yra tokių šeimų, kurie specialiai atveš savo seną tėvą, kurį paskiepijus gauti 100 eurų visi žino kur gali nueiti. Man tai panašu į vaikų skatinimą pinigais už gerus pažymius. Tai nėra tas svertas, kuris turėtų suveikti“, – sakė sociologė.
S.Mikulionienė pridūrė, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi atstumtais visuomenės, todėl taiklesniu įrankiu galėtų tapti paprasčiausias žmogiškesnis medikų elgesys, kantriai paaiškinant vakcinavimo naudą ir individualias rizikas.
Vilniaus universiteto docento, Rinkos tyrimų centro direktoriaus Mindaugo Degučio įsitikinimu, dalis žmonių nesiskiepys, kad ir ką jiems siūlytumei. Vieni, pasak jo, turi stiprius įsitikinimus, kiti – paveikti rusiškos propagandos.
„Jau daryti ne kartą tyrimai, apklausos, kiek žmonių ketina skiepytis. Matėm iš tų apklausų, kad yra 15–20 proc. populiacijos, kuri sako, kad niekada nesiskiepys“, – anksčiau „Žinių radijui“ komentavo M.Degutis.
Iš likusių žmonių dalį, pasak jo, skiepytis galėtų paskatinti tam tikros naudos.
„Klausimas, kokios tos naudos. Ar turėtume kalbėti apie piniginį, loterijos pobūdžio skatinimą, ar naudos turėtų būti daugiau susijusios su tuo, kad jie gali gyventi santykinai normalų gyvenimą, be jokių problemų. Arba atvirkščiai – laikytis karantino suvaržymų, negalėti kažko daryti“, – svarstė M.Degutis.
Turėdamas omeny, kad vakcinavęsi žmonės susiduria su nepageidaujamu skiepų poveikiu, jis suabejojo, ar nedidelės vertės dovanos galėtų motyvuoti skiepytis nuo COVID-19.
Manau, kad tai yra vienas iš būdų, kuris galėtų žymiai paveikti abejojančius žmones arba galvojančius, na, dar palauksiu, prasmuksiu kitų sąskaita.
„Turbūt nauda, kurią gauni, turėtų būti gerokai didesnė“, – kalbėjo docentas.
Visgi, didžiausią poveikį vakcinacijos tempams, jo įsitikinimu, duotų šeimos gydytojų įsitraukimas į procesą.
„Manau, kad yra neišnaudota kitų būdų, kaip skatinti žmones <...>, reikia įtraukti šeimos gydytojus. Tikrai, manau, kad tai yra vienas iš būdų, kuris galėtų žymiai paveikti abejojančius žmones arba galvojančius, na, dar palauksiu, prasmuksiu kitų sąskaita“, – komentavo M.Degutis.
Vyriausybė, pasak jo, ir turėtų investuoti į tai, kad šeimos gydytojai labiau skatintų skiepytis. Vyriausybė, beje, tai jau daro – šeimos gydytojai, įkalbėję pirma doze pasiskiepyti 75 metų ir vyresnį asmenį, gali gauti po 15 eurų.
ES – ne paskutiniai
Bet mūsų šalies senjorai skiepijasi ne vangiausiai ES, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) statistika.
Pagal 70-79 metų amžiaus grupės atstovų vakcinavimąsi mūsų šalis užima 21-ą vietą iš Bendrijos šalių, Islandijos ir Norvegijos. Lietuva lenkia Estiją, Kroatiją, Slovakiją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją.
Vyresnių nei 80 metų gyventojų grupėje esame laipteliu žemiau – iš minėtų valstybių mus lenkia Estija.
Tiesa, ECDC lentelėje nepateikiami duomenys apie Lichtenšteiną, Nyderlandus ir Vokietiją.
