„Diskusijos dėl testų finansavimo Vyriausybėje vis dar vyksta“, – 15min sakė ekonomikos ir inovacijų ministrės atstovė spaudai Skaistė Barauskienė.
„Kol kas šia tema dar tik vyksta diskusijos ir ieškoma sprendimo. Kai jis bus priimtas, būtinai informuosime visuomenę“, – 15min nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Testų kompensavimo klausimą trečiadienį taip pat aptarė ministrai, po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, svarstoma, kad finansinę naštą valstybė galėtų dalytis su savivalda, o didžiausias iššūkis yra testavimo apimtys, nes dabartiniais resursais Lietuvoje kasdien įmanoma ištestuoti tik apie 20 tūkst. žmonių.
„Tikrai testavimo galimybės nėra beribės“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, institucijos turi apsispręsti, kaip išplėsti testavimo apimtis, pavyzdžiui, COVID-19 tyrimai galėtų vykti ir vaistinėse.
„Kai galėsime įvertinti finansinę šito sprendimo išraišką, tarsimės, kaip, ar su savivaldybėmis, ar kažkaip kitaip, šia našta dalinsimės“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad karantino daroma žala ekonomikai yra didesnė nei kaštai, kuriuos atneštų išplėstas testavimas.
„Visus sprendimus turime vertinti alternatyvių kaštų požiūriu – kiek kainuoja karantinas, užsidarymas, įvairios subsidijos ir kompensavimas veikloms, kurios yra uždarytos“, – 15min sakė parlamentaras.
„Mes kalbame apie visuomenės sveikatą ir šiuo klausimu valstybės interesas yra užtikrinti, kad testavimo apimtys būtų kuo didesnės ir apimtų kuo platesnę visuomenės dalį. Tam reikalingi įvairūs mechanizmai – tiek lengvesnis testų prieinamumas, tiek kompensavimas“, – pridūrė jis.
Specialistai turėtų pasakyti, ar savitestavimas yra pakankama priemonė norint gauti leidimus dalyvauti kurioje nors veikloje.
Anot Seimo nario, testavimo apimtys taip pat galėtų būti didinamos liberalizuojant procesą ir leidžiant juos atlikti, pavyzdžiui, vaistinėse. Pasak jo, tam galėtų pagelbėti ir vaistinių pradedami siūlyti testai, kuriuos žmogus gali atlikti pats, tačiau institucijos turėtų įvertinti jų patikimumą.
„Specialistai turėtų pasakyti, ar savitestavimas yra pakankama priemonė norint gauti leidimus dalyvauti kurioje nors veikloje arba ją vykdyti. Turi egzistuoti tam tikras patikimumo standartas“, – kalbėjo M.Majauskas.
Kita konservatorė medikė Jurgita Sejonienė teigia, kad vaistinių siūlomi testai neturėtų būti vertinami kaip patikimi imuniteto paso kontekste, tačiau testavimo apimtis galėtų išplėsti pačios savivaldybės.
Pasak jos, norint naudotis imunitetų paso privilegijomis turėtų pakakti neigiamo greitojo antigenų testo, atliekamo imant mėginį iš nosiaryklės,
„Ekonomikos ir inovacijų viceministras mums patikino, kad klausimas yra sprendžiamas, greitųjų antigenų testų kiekis valstybėje yra pakankamas, įsigyti jų valstybei nėra problema“, – 15min sakė politikė.
„Dabar su savivaldybėmis kalbama, kad jos sudarytų galimybes išplėsti testavimo apimtis“, – pridūrė ji.
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė sakė, kad valstybė turi kompensuoti COVID-19 testus, tik turi nusistatyti ribas, kiek vienas gyventojas tirtis galėtų, pavyzdžiui, per savaitę.
„Tai turi būti diskusijų klausimas Vyriausybės lygmeniu, kur būtų įvertintos ir valstybės finansinės galimybės“, – 15min teigė parlamentarė.
Pasak jos, norintiesiems naudoti imuniteto pasu turėtų būti atliekami ne vadinamieji PGR testai iš nosiaryklės, kurių atsakymas užtrunka ir kurie yra fiziškai nemalonūs, bet greitieji testai.
„Manau, reikia priemonių, kurios leistų visuomenei funkcionuoti ir grįžti į gyvenimą. Nors jos mažiau tikslios, bet yra tokios, kuriomis žmonės naudojasi noriau ir gali ugdytis įprotį daryti tai dažnai“, – tvirtino M.Danielė.
Vakcinos Lietuvoje žmonėms yra nemokamos, jas apmoka ir kompensuoja valstybė. Jeigu norime imuniteto pasu leisti naudotis turintiems neigiamą COVID-19 testą, logiška, kad ši visuomenės grupė neturi būti išskirta.
„Jeigu procesą labai komplikuotume, nepasiektume tikslo, kad visuomenė išmoktų gyventi naujomis sąlygomis“, – sakė ji.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga sako, kad kompensuoti testus valstybė turi, kad nuo COVID-19 nepasiskiepiję žmonės nebūtų diskriminuojami.
„Vakcinos Lietuvoje žmonėms yra nemokamos, jas apmoka ir kompensuoja valstybė. Jeigu norime imuniteto pasu leisti naudotis turintiems neigiamą COVID-19 testą, logiška, kad ši visuomenės grupė neturi būti išskirta“, – 15min sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Pasak jo, valstybė prieš priimdama tokį sprendimą turi įvertinti, ar turi pakankamą kiekį testų bei tinkamą infrastruktūrą, nes esamų mobiliųjų punktų tyrimams atlikti nepakaks.
„Arba reikia daugiau mobiliųjų punktų, arba ieškoti kažkokių naujų sprendimų, naujų variantų. Juk čia kalbame apie žmones, kurie sveiki, simptomų neturi. Galbūt juos testuojant nereikia tokių griežtų apsaugos priemonių, kaip mobiliajame punkte“, – tvirtino A.Veryga.
„Visam tam reikia ruoštis – tos būsimos testavimo vietos ir sąlygos turi būti labai aiškios“, – pridūrė jis.
Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė idėją įteisinti vadinamąjį „galimybių pasą“. Toks dokumentas būtų prieinamas pasiskiepijusiems nuo koronaviruso, persirgusiems liga arba gavusiems neigiamą testo rezultatą.
Institucijos vertina galimybes tokį pasą pradėti naudoti dar balandžio pabaigoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbė, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius nei leidžiama dabar renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui ir leistų didesnes asmenines šventes.
