„Pristatysime veiksmų planą, kaip ketiname įgyvendinti (direktyvos perkėlimą – BNS). (...) Dabar žmonių praktiškai likę mažiau negu trečdalis nuo to skaičiaus – apie 19 tūkst., ir iki 2023 metų planuojama juos prijungti (prie centralizuotų nuotekų tinklų – BNS). Sensacijų nėra, nuosekliai dirbame ir planuojame viską įgyvendinti“, – BNS sakė K.Mažeika.
Pasak jo, kol kas daugiausiai neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos yra Vilniuje – 5,3 tūkstančio. Kuršėnuose liko 1,2 tūkst., Trakų rajone – 690, Pabradėje – beveik 1 tūkst., Tauragėje – 800.
Pasak K.Mažeikos, įsipareigojimų įgyvendinimas priklauso ir nuo savivaldybių.
Aplinkos ministerija parengė raštą EK su informacija apie pažangą. Jame nurodyta, kad dalis būtinų konkursų paskelbta, o dalį dar planuojama skelbti.
Pasak Teisingumo ministerijos, EK nurodyti pažeidimai šalinami nuolat vėluojant ir vis atidedant įsipareigojimus, o esminiai įsipareigojimai – Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija bei nuotekų tvarkymo informacinės sistemos kūrimas – vis dar nepradėti įgyvendinti.
Anot dokumento, jei ES teismas konstatuotų, kad Lietuva pažeidė nuotekų valymo direktyvą, EK galėtų teikti antrą ieškinį ir prašyti skirti baudą. Minimali bauda Lietuvai siektų 560,9 euro, maksimali – 33,7 tūkst. eurų per dieną, kol bus ištaisyti pažeidimai, bei vienkartinė bauda – mažiausiai 464 tūkst. eurų.
Pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą EK pradėjo 2017 metų vasarį, o pernai sausį Komisija paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti nuotekų tvarkymo trūkumus miestuose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Juose turi būti įrengtos modernios nuotekų sistemos.
