„Galiu pasakyti – šiandien buvo įtraukta dėl to, kad į visas pastabas ir pasiūlymus po praeito karto buvo atsižvelgta, kai kam buvo pritarta, kai kam gal ir nebuvo pritarta, bet jokių papildomų pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta, dėl to šiandien buvo įtraukta į darbotvarkę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras.
Liepos pradžioje šis klausimas iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas po to, kai premjeras pareiškė, kad pataisos dar nesuderintos, ir pastebėjo, jog posėdžio išvakarėse išgirdo „labai griežtą ir pamokantį“ arkivyskupo pamokslą. Iš anksto skelbtoje ketvirtadienį posėdžio darbotvarkėje šio klausimo nebuvo, tačiau klausimui posėdžio režimu nutarta pritarti po to, kai jis buvo apsvarstytas viešai netransliuojamame Vyriausybės pasitarime.
„Niekas neatsitiko staiga, tik aš praeitą sykį buvau nustebęs, kad viešojoje erdvėje buvo pasirodę pranešimų, kad staiga buvo išimta iš darbotvarkės. Aš noriu pasakyti, kad po tam tikrų kaltinimų Vyriausybei, kad ji yra nesilaikiusi procedūrų traukiant tam tikrus įstatymų projektus, Vyriausybės nutarimus į darbotvarkę, aš dabar laikausi labai griežtai ir principingai, ir jeigu yra gauta kokių nors pastabų (...), ir jeigu tos pastabos ir pasiūlymai nebūna apsvarstyti, aš į darbotvarkę neleidžiu įtraukti“, – aiškino jis.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Teisingumo ministerijos patobulintoms Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis įteisinama vyro ir moters partnerystė.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, pagal siūlomas pataisas partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, tai yra, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.
Siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur nėra įtvirtinta partnerystė tarp vyro ir moters. Šiandien Vyriausybė žengė labai svarbų žingsnį, kuris leis užtikrinti deramą dešimčių tūkstančių porų ir jų vaikų teisių bei interesų apsaugą. Tikiuosi, kad ir Seimas paseks Vyriausybės pavyzdžiu priimdamas Lietuvos žmonėms reikalingas pataisas“, – pranešime cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pasak ministerijos, šios pataisos leistų labiau apsaugoti ne santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio interesus ir teises: išspręstų tokias praktines problemas kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.
Teisingumo ministerija anksčiau buvo parengusi ir teikė Seimui Partnerystės įstatymo projektą, tačiau parlamentas jį pernai rudenį atmetė.
Prieš partnerystę pasisakę Seimo nariai tvirtino, kad įteisinus vyro ir moters partnerystę bus sumenkinta šeimos reikšmė, nuogąstavo, jog partnerystės įteisinimas taps pagrindu tokio teisinio statuso siekti ir homoseksualioms poroms. Partnerystės įteisinimą palaikę parlamentarai sakė, kad bendras gyvenimas kartu be santuokos yra plačiai paplitęs reiškinys ir tokių santykių įteisinimas atspindėtų realią situaciją.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas. Seimas yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.
Seime keli liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jis iki šiol nėra pasiekęs plenarinio posėdžio salės.
