„Vyriausybė ketina arba kitą savaitę, arba dar kitą svarstyti tą klausimą, priimti sprendimą ir pradėti procedūrą. Kas nors turi inicijuoti to klausimo svarstymą ES, tą mes ir siūlysime“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.
Jis teigė, kad daugiau galimybių būtų pasiekti, jei privalomo laiko sukiojimo būtų atsisakyta visos ES mastu, nei Lietuvai atskirai sau išsirūpinti išlygą.
„Šis klausimas darbiniu lygiu svarstytas Vyriausybėje ir nuspręsta kreiptis į ES dėl galimos direktyvos peržiūros, leisti pačiai ES narei apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje. Man atrodo, kad yra didesnė galimybė pasiekti, jog ta direktyva apskritai būtų panaikinta, nei kad gautume išlygą taikyti atskiroje ES valstybėje“, – pabrėžė premjero patarėjas.
Tokiai pozicijai pritarė ir susisiekimo viceministras Ričardas Degutis: „Mes matytumėme, kad būtų sprendimas priimtas arba niekam nekeisti dabar, arba visoms ES narėms, suteikiant joms galimybę keisti laiką ar nekeisti“.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad šiuo metu Europoje susiklostęs palankus kontekstas kelti šį klausimą, nes diskusijos dėl laiko kaitaliojimo vyksta ir kitose šalyse narė.
„Laiko kaitaliojimas atsirado karo metu, kai buvo poreikis taupyti energiją, tada apie žmonių sveikatą per daug niekas ir negalvojo. Mes esame pasilikę prie tokios savotiškai tradicijos, o kontekstas (keisti – BNS) yra palankus, nes ir kitos šalys kelia šitą klausimą. Kad viena valstybė įkalbėtų ES keisti tvarkas, yra sudėtinga, bet kadangi kontekstas yra visiškai palankus tiems sprendimams, raginčiau pritarti“, – kalbėjo A. Veryga.
Komitetas svarstė „valstiečio“ Mindaugo Puidoko inicijuotą projektą, kuriuo Vyriausybei Seimas pasiūlytų pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.
M.Puidokas teigė, kad „jokios pridėtinės vertės“ dėl laiko sukiojimo ūkio sektoriui nenustatyta, bet laiko persukimas jautresnės sveikatos žmonėms, vaikams poveikį, kad ir trumpalaikį, turi.
„40-yje skirtingų studijų nenustatyta jokio poveikio valstybių ūkiniam gyvenimui ir ekonomikai, jei laikas būtų nustotas sukioti. Tai, kad jis sukiojamas, jokios pridėtinės vertės praktiškai nenustatyta, tik viena studija konstatuoja priešingus dalykus“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susiklostė „palanki konjunktūra ES kontekste“.
„Suomijoje surinkta 80 tūkst. gyventojų parašų ir taip pat šiuo klausimu diskutuojama, Lenkija jau turi analogišką sprendimą priėmusi komitetuose ir turi analogišką balsavimą parlamente. Šiandien mes nesame su ta nuomone vieni“, – sakė parlamentaras.
Lietuvoje ne pirmą kartą iškelta iniciatyva atsisakyti laikrodžių sukiojimo. Panašų į M. Puidoko parengtą nutarimą Seimas buvo priėmęs praėjusią kadenciją, bet tuometinė Vyriausybė nusprendė į Europos Komisiją šiuo klausimu nesikreipti.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. Šį apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.
