„Valstybė būna atsakinga netgi už tai, kad vaikas praranda ryšį su savo tėvais dėl kažkokių aplinkybių, kai valstybė neleidžia. Politikų pasisakymai, jeigu jie ypač ragina nevykdyti teismo sprendimo, gali būti netgi cituojami Europos Žmogaus Teisių Teisme. (...) Teismas nelabai gali suprasti tos situacijos, kuri yra dabar Lietuvoje.“
Teismo nevykdymas gali lemti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuos Lietuvą padarius pažeidimą.
„Kartais, tarkime, politikų pasisakymai yra lėmę konkrečiai pažeidimą, bet tai buvo labiau susiję su baudžiamosiomis bylomis, nekaltumo prezumpcijomis, kada politikai iš anksto apkaltina ką nors. Bet šiuo atveju, jeigu pati valstybė kažkiek laiko nevykdydama sprendimo dar kažkiek ragina tą daryti, tai gali taip pat prisidėti prie pažeidimo konstatavimo“, – žurnalistams sakė E.Baltutytė.
Motyvas, esą vaikas nesutinka gyventi su motina, negali būti pretekstas nevykdyti teismo sprendimo.
„Vaiko noras, valia turi būti išreikšta be jokios įtakos, nedarant jam spaudimo, saugioje aplinkoje. Ir, tarkime, spekuliuoti dabar jos sutikimu ar nesutikimu, kai ji yra tiktai vaikas, tikrai turbūt labai sudėtinga. Daug yra tokių bylų buvę ir nėra taip paprasta pasakyti, vaikas nori, ar nenori“, – sakė Vyriausybės atstovė.
Visuomenei besiginčijant vaiko teisės yra pažeidžiamos, – sakė E.Baltutytė.
Ji Vyriausybėje pristatė metinę ataskaitą, į kurią Vyriausybė turės pateikti atsakymus iki gegužės mėnesio.
„Ta problema vis tiek gali būti vertinama mūsų nenaudai. (...) Kviesčiau suprasti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas tikrai nevertina, jis remiasi savo daugiamete praktika. Žinoma, teismas gerbia ir nacionalinių institucijų sprendimus, tačiau jie turi būti pagrįsti. Šiuo atveju, kada mes analizuojame šiuos sprendimus prieš kitas valstybes, situacija nėra labai suprantama, nes pati Lietuva priėmė sprendimą grąžinti vaiką mamai ir jis yra nevykdomas“, – kalbėjo E.Baltutytė.
Mechanizmai, kaip apsaugoti mergaitę nuo neigiamos įtakos iš senelių ar mamos, jos teigimu, jau seniai turėjo būti sukurti.
„Mūsų institucijos žino tą praktiką. Tik gaila, kad jos niekas nenori įgyvendinti, visuomenė yra pasidalinusi ir tvirtai įsitikinusi. Norėčiau kviesti supratingiau žiūrėti į šiuos dalykus. Visuomenei besiginčijant, vaiko teisės, aš bijau, kad ir tarptautinis teismas gali padaryti tokią išvadą, yra pažeidžiamos“, – sakė E.Baltutytė.
Jos teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ne kartą yra tyręs bylas, kai teismo sprendimas perduoti vaiką buvo nevykdomas motyvuojant, kad kažkur gyventi yra geriau, turtingiau.
„Teismas sakė, kad tai nėra svarbiausia. Turbūt ir patys vaikai tą jums gali pasakyti. Svarbu iš tiesų išsiaiškinti, kaip bus pas tuos biologinius tėvus. Man atrodo, kad mūsų teismai vertino tą aplinkybę ir jie, matyt, objektyviai tą turėjo įvertinti jeigu priėmė sprendimą grąžinti vaiką. Man atrodo, kad situacija yra išanalizuota“, – kalbėjo E.Baltutytė.
Žmogaus Teisių Teismas vertins, kodėl Lietuva priėjo iki tokios situacijos, kodėl pradžioje vaiko teisių institucijos jau nesirūpino, kaip vaikas turi gyventi, kad būtų tikrai išsiaiškinti jo norai.
„Aš jau manau, kad bent jau politikai turėtų atsižvelgti, kad yra tokia Žmogaus Teisių Teismo praktika ir mes turime gerbti tai,kad esame ratifikavę konvenciją. (...) Sunku pasakyti, kaip pasikeis situacija iki to laiko, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas turės priimti sprendimą. Yra ir bus didelis visuomenės spaudimas, kad sprendimas (grąžinti vaiką motinai L.Stankūnaitei – 15min.lt) būtų nevykdomas iki galo. Bet tada Lietuvai reikės Europos ministrų komitetui aiškintis, kodėl“, – sakė Vyriausybės atstovė.
Tuo metu premjeras Andrius Kubilius prabyla apie trečiąjį kelią – jis siūlo Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukterį perkeltį į neutralią aplinką.
„Verta atkreipti dėmesį ir į psichologų, žinomų specialistų pasiūlymą, kad galbūt geriausias sprendimas mergaitei pačiai šiuo metu būtų siekti, kad, naudojantis teisėtomis ir teisinėmis priemonėmis mergaitė bent tam tikrą laiką galėtų pagyventi psichologiškai neutralioje aplinkoje“, – sakė premjeras.
