„Mes darome patikrinimą, dabar prašysime papildomų duomenų“, – BNS sakė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė.
Tarnyba užklaus institucijų, ar gatvės pavadinimas T.Konwickio vardu nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Ji taip pat suabejojo, ar esama aiškių įrodymų apie menininko nuopelnus Lietuvai, nes tai būtina sąlyga norint asmens vardu pavadinti gatvę.
Nustačiusi neatitikimus teisės aktams, Vyriausybės atstovė galėtų teikti siūlymą tarybai pakeisti savo sprendimą. Jeigu ši į siūlymą neatsižvelgtų, ji turi galimybę kreiptis į teismą.
Vis dėlto Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos tyrimas neįšaldo savivaldybės sprendimo vykdymo.
Gatvę T.Konwickio vardu Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė pavadinti valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų balsais. Jie teigia, kad lenkų menininkas paliko gilų pėdsaką ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos kultūroje.
Sprendimo nepalaikiusi opozicija sako, kad T.Konwickį diskredituoja jo dalyvavimas „Armijoje Krajovoje“ Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Ji Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek prieš lietuvius, laikydama Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdama ją vėl prijungti prie Lenkijos.
T.Konwickis gimė 1926 metais Naujojoje Vilnioje ir vaikystę praleido tuomet lenkų okupuotame Vilniaus krašte.
Jis labiausiai pagarsėjo romanais „Mažoji apokalipsė“ – gyvenimo totalitarinėje valstybėje satyra – ir „Lenkų kompleksas“ – polemika apie nacionalinę istorinę sąlygą, kurią tragiškai nulėmė kariniai pralaimėjimai ir užsienio okupacija.
Abu šiuos romanus praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje išleido šalies pogrindinė spauda, apeidama valstybės cenzūrą.
T.Konwickis taip pat bendradarbiavo kaip scenaristas. Jis mirė 2015 metais.
