Įstatymas priimtas valdantiesiems pagudravus ir pakartotinį balsavimą paskelbus iškart apsvarsčius su tuo nesusijusį įstatymą, nes prieš tai opozicija nesiregistravo balsuoti už šį įstatymą ir dėl to nebuvo reikiamo minimalaus 71 parlamentaro skaičiaus.
„Einame totalitarinės valstybės principais, ir „valstiečiai“ nusižengia savo duotiems pažadams. Kurgi jūs čia matote skaidrumą? (...) Aš manau, kad tai dar vienas politinės korupcijos atvejis. Jų dabar labai daug, perkame partijas, perkame frakcijas vien tam, kad priimtume nutarimus, kurių mums reikia, arba įstatymus“, – naują įstatymą apibūdino socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pagal priimtą įstatymą, dabartinių dešimt savarankiškų Vyriausybės atstovų tarnybų būtų sujungtos į vieną įstaigą. Vyriausybė penkerių metų kadencijai be konkurso skirtų penkis savo atstovus apskrityse: Vilniaus ir Alytaus, Kauno ir Marijampolės, Panevėžio ir Utenos, Klaipėdos ir Tauragės bei Šiaulių ir Telšių apskrityse.
Pareigas jis galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Dabar kadencijų skaičius neribojamas.
Prieš pradėdamas eiti pareigas Vyriausybės atstovas turėtų prisiekti.
Dokumente numatyta, kad Vyriausybės atstovu galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje ar penkerių metų teisinio darbo stažą.
Be to, jis negalės gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį, kūrybinį darbą.
„Esmė turbūt ta, kad tokia šliaužianti nacionalizacija visų valstybės tarnautojų pareigybių, kurios yra atsakingos, darosi jau nebejuokinga. Dabar girdime naują iniciatyvą, kad ir ministerijų kancleriai bus politinio pasitikėjimo pareigūnai, Vyriausybės atstovai bus politinio pasitikėjimo pareigūnai. Tai kas šioje valstybėje liks dirbti tą darbą, ne politinį darbą, o iš tikrųjų, kuris nuosekliai reikalauja įdirbio metai iš metų?“ – klausė konservatorė Gintarė Skaistė.
„Ši Vyriausybės atstovo pareigybė – tai administracinė priežiūra, kur nepriklausomas žmogus, konkurso būdu parinktas, anksčiau vertindavo savivaldybių tarybų parinktus nutarimo projektus, o dabar jis bus paskirtas politinio pasitikėjimo pagrindu. Tai kas gali apsaugoti nuo to, kad įtaka bus daroma politinių būdu?“ – pridūrė ji.
„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius savo ruožtu tvirtino, kad būtina pertvarkyti Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybas.
„Teko susidurti su šia institucija, ir kiekvienoje apskrityje kiekvienas pareigūnas skirtingai traktavo įstatymus. Vienoje apskrityje vienaip buvo traktuojama, kitoje apskrityje – kitaip, priklausė nuo žmogaus. (...) Turi būti vieninga valstybinė priežiūra šio mūsų įstatymo ir laikymosi ir t. t. savivaldybių veiklos, tai būtent viena institucija ir turi būti vieningas vienas požiūris“, – sakė parlamentaras.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė tvirtino, kad Vyriausybės atstovai nebus skiriami be jokios atrankos. Anot jos, jie bus parenkami kaip kiti valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tvarką.
Dabar Vyriausybė kiekvienoje apskrityje turi po vieną atstovą, jis vadovauja iš biudžeto išlaikomai tarnybai. Vyriausybės atstovas į pareigas skiriamas ketveriems metams.
Vyriausybės atstovas atlieka savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.
