Pasak D.Kerekeš, įvertinę tarybų patvirtintas vadinamųjų kanceliarinių išlaidų naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkas, Vyriausybės atstovai neatitikimų galiojančiam įstatymui nerado, bet galimybes piktnaudžiauti atveria pernelyg abstrakčios įstatymo formuluotės.
„Kur klausimų kyla, kad išmokų dydį pačios tarybos yra savarankiškos nusistatyti, įstatymas nereglamentuoja, koks dydis, atsiskaitymo tvarka – visiška diskrecija tarybai nuspręsti. Atsiskaitymų tvarkos labai įvairios, kai kur su vadinamas čekiukais, kai kur be čekiukų, bet įstatyme nenumatoma, kad reikėtų kontrolės mechanizmą pasitvirtinti“, – per Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdį (VVSK) trečiadienį sakė D.Kerekeš.
Pasak Vyriausybės atstovų įstaigos vadovės, pagrindinė problema, kad pačios savivaldybės sprendžia, kad gali būti traktuojama kaip išlaidos, pvz., transportui, taip pat įstatyme yra nustatytas ne tik baigtinis sąrašas, bet ir galimybė kompensuoti „kitas reglamente numatytas išlaidas“.
„Problematiška yra teisė savivaldybei pačiai nusistatyti, kokioms išlaidoms ta išmoka gali būti naudojama be tų, kur numatytos, ir tos numatytos labai plačiai apibrėžtos, transportas – į tai ir automobilio remontą, ir padangų komplektą, ir draudimą įdeda. Atsiranda labai platus laukas, kur gali savivaldybės įvairiai suinterpretuoti“, – kalbėjo Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė.
Pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nariui kas mėnesį gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Už išmoką atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, jos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente.
Seimo VVSK turi parengti pataisas, kurios užtikrintų skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimui.
Savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų.
Prezidentas trauktis paragino ir Kauno savivaldybės taryboje dirbusius finansų bei kultūros ministrus Gintarę Skaistę ir Simoną Kairį, kilus abejonių ir dėl jų išlaidų skaidrumo. G.Skaistė pranešė grąžinusi savivaldybei beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikius rinkimus, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.
