„Apsvarstėme tikrai įvairius siūlymus, įvairius klausimus, nusprendėme dar kartą susitikti rytoj ir galutinai suformuluoti siūlymus“, – po ketvirtadienį vykusio posėdžio sakė ministras.
Jo teigimu, Lukiškių aikštės perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui yra „vienas iš siūlymų“, taip pat gauta ir savivaldybės pozicija, kurią darbo grupė taip pat svarsto.
„Tikrai klausimų yra daug ir svarstomos yra įvairios alternatyvos sprendimo, taigi nusprendėme, kad dar turime pasilikti šiek tiek laiko, kad galutinai suformuluotume“, – sakė M.Kvietkauskas.
Darbo grupėje M.Kvietkausko pavaduotoju paskirtas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, joje taip pat dirba Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros paveldo departamento, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos architektūros meno tarybos atstovai.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis šią savaitę teigė, kad darbo grupė siūlys nutraukti panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Lukiškių aikštės valdymo ir perduoti ją Lietuvos genocido ir gyventojų rezistencijos tyrimo centrui.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas šią savaitę.
Šios idėjos kritikai teigė, kad projektas yra netinkamas Lukiškių aikštei, kuri yra istoriškai svarbi šalies rezistencinių kovų atminimui, taip pat priekaištaujama dėl to, kad planuojant projektą nebuvo tartasi nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba ar administracija. Sprendimą pasirinkti paplūdimiui šią vietą kritikavo tiek kai kurie Seimo politikai, tiek ir premjeras bei prezidentas.
Seimas reaguodamas į paplūdimį taip pat priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
