„Pagaliau susidėliojome visus terminus, visus darbus, ką daro valstybė, ką savivaldybė, aiškumas pasidarė visiems, sutarėme dėl paskutinių ginčytinų klausimų. Sutarėme su savivaldybe, kad birželio pradžioje jau skelbiame konkursą neįpareigojančių pasiūlymų“, – žurnalistams Vyriausybėje po pasitarimo dėl nacionalinio stadiono sakė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė.
Preliminari nacionalinio stadiono vertė – apie 79 mln. eurų, bet, anot J.Juozaitienės, ji gali keistis, nes gretimame sklype koncesininkui bus leista statyti ir gyvenamuosius namus ar komercinius objektus, pavyzdžiui, viešbučius ar biurus.
Pagrindiniai nesutarimai buvo dėl projekto įgyvendinimo terminų – Vyriausybė norėtų, kad stadionas atsirastų jau 2018-aisiais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Projektą išvystyti galima ir iki 100 mln., jei jie turės ką pasiūlyti ir pasiskaičiuos, kad jiems tai apsimoka“, – sakė J.Juozaitienė.
Pasak J.Juozaitienės, sutarta, kad Aplinkos ministerija prisidės tvarkant teritorijoje nuotekų tinklą, Susisiekimo ministerija planuoja pagalbą tvarkant kelius ir viadukus.
Anot jos, pagrindiniai nesutarimai buvo dėl projekto įgyvendinimo terminų – Vyriausybė norėtų, kad stadionas atsirastų jau 2018-aisiais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Su visomis rizikomis, visa atsarga, gal ir ne visai mus tenkinantis terminas (...) būtų praktiškai 2019 metų pabaiga, mes norėtumėme 2018 metų. Bet tai yra sutarties ir derybų klausimas“, – pažymėjo premjero patarėja.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad koncesijos konkursą paskelbti ketinama „vėliausiai birželio 22 dieną“, laimėtojas galėtų būti atrinktas dar po metų, o optimistiškiausias statybos pradžios terminas, savivaldybės skaičiavimais, galėtų būti kitų metų pabaiga.
Anot R.Šimašiaus, Vyriausybė projekte apmokės 53 mln. eurų išlaidų iš europinių lėšų, taip pat įsipareigotų užsakyti 20 renginių per metus pačiame stadione. Savivaldybė pagal susitarimą turės skirti nedidelę dalį statyboms ir visą koncesijos laikotarpį išlaikyti kitus komplekse atsirasiančius objektus.
„Savivaldybė savo ruožtu įsipareigoja iš savo finansavimo padengti iki 2,7 mln. eurų, taip pat iki pusės mln. eurų per metus padengti išlaikymo kaštus, tai yra įvairiems sporto aikštynams, sporto salėms, darželiui ir kitiems objektams, kurie yra ne stadionas ir ne Sporto muziejus. Atitinkamai, tai būtų apie 10 mln. per tuos metus“, – tvirtino Vilniaus savivaldybės vadovas.
Jis žada, kad kartu su nacionaliniu stadionu atsirasiantys sporto aikštynai „bus atviri miestiečiams“.
Meras taip pat sako, kad statant stadioną planuojama pagerinti susisiekimą su centrine miesto dalimi, Konstitucijos prospektu bent pėstiesiems, kad lankytojams nebetektų važiuoti keliskart ilgesnio atstumo Ozo gatve.
R.Šimašiaus teigimu, dar tariamasi ir su Lietuvos futbolo federacija, ir su Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubu dėl galimybės stadione rengti tiek tarptautines, tiek klubines varžybas. Jis vis dar neatmeta galimybės, kad ateityje „Žalgiris“ galėtų dalyvauti Lenkijos lygoje, tad klubinės varžybos įgytų kitą susidomėjimo mastą.
„Šiandien idėja nėra realizuotina. bet neatmesčiau galimybės, kad po kelių metų bus sugrįžta prie to“, – svarstė jis.
Vyriausybė pernai gruodžio pradžioje nutarė, kad nacionalinio stadiono projektas bus statomas pasinaudojant trišale koncesija, kurioje dalyvaus Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir privatus investuotojas.
Preliminarios apie 79 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje koncesininką numatoma pasirinkti iki 2017-ųjų pabaigos. Skelbta, kad galimybe tapti komplekso operatoriumi domisi 9 užsienio bendrovės.
Sutartis su pasirinktu koncesininku būtų sudaroma 25 metams – iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
Vyriausybė pernai gruodį apsisprendė iki 53,39 mln. eurų (su PVM), apriboti savo turtinius įsipareigojimus projekte. Valstybės partnerystė apims 15 tūkst. stacionarių vietų stadiono ir iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sporto muziejaus patalpų sukūrimą, jų valdymą ir priežiūrą.
Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
