Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pataisas, kurioms kovą jau pritarė Vyriausybė, prašoma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
„Bus sukuriamos palankios sąlygos efektyviau ir skaidriau administruoti viešųjų pirkimų funkcijas, optimizuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, didinti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją“, – komentare BNS teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Jos teigimu, nevyriausybinės organizacijos, ypač mažos, patiria sunkumų skelbdamos viešuosius pirkimus, nes neturi žinių, be to, turėdamos nedaug pinigų, negali pasitelkti šios srities specialistų.
Skaičiuojama, kad mažas nevyriausybines ar kitas panašias organizacijas atleidus nuo įpareigojimų skelbti sutartis, rengti jų ataskaitas ir viešųjų pirkimų planus, jų išlaidos sumažėtų apie 0,3 mln. eurų kasmet.
Didžiausią dalį pirkimo procedūrų turėtų perimti viešoji įstaiga „CPO LT“, dalį – Turto valdymo ir ūkio departamentas bei nauja įstaiga Kultūros infrastruktūros centras.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius kovą sakė, kad centralizavus pirkimus ir užtikrinus, kad juos vykdytų tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, valstybė sutaupys iki 300 mln. eurų per metus.
Viešųjų pirkimų centralizavimas planuojamas palaipsniui nuo 2021-ųjų iki 2024 metų pabaigos.
