Ginčijami socialinio tinklo įrašai buvo susiję su žinia, kad premjeras Saulius Skvernelis atleido tris ministrus. Žurnalistai, komentuodami šį įvykį savo asmeninėse feisbuko paskyrose, išsakė nuomonę apie galimas premjero ir Kultūros ministerijos konflikto priežastis. D.Pancerovas parašė, kad politikos užkulisiuose kalbama, jog Vyriausybė svarsto sujungti žiniasklaidą prižiūrinčias institucijas į vieną, bet Kultūros ministerija nesiėmė vykdyti tokių planų. Panašų komentarą savo asmeninėje feisbuko paskyroje paskelbė ir Š.Černiauskas.
Netrukus po to Vyriausybė savo oficialioje interneto svetainėje patalpino pranešimą, esą, žurnalistai feisbuke paskelbė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau vėliau dvi žurnalistų priežiūros institucijos priėmė žurnalistams palankius sprendimus, jokių pažeidimų nenustatė ir Vyriausybės kanceliarijos skundus prieš žurnalistus atmetė kaip nepagrįstus.
Formaliai Vyriausybės kanceliarija į Vilniaus apygardos administracinį teismą padavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybą, kuri priėmė žurnalistams palankų sprendimą – nustatė, kad jie siekė sąžiningai informuoti visuomenę apie turimą neoficialią informaciją ir įstatymo nuostatų nepažeidė.
Nuomonių įvairovės užtikrinimas padeda plėtoti demokratiją, skatina visuomenės pilietiškumą, – pareiškė žurnalistų etikos inspektorė.
Panašų sprendimą priėmė ir kita žiniasklaidos priežiūros institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri vienbalsiai nusprendė, kad jokių etikos pažeidimų žurnalistų feisbuko įrašuose nėra.
Vyriausybės kanceliarija savo skunde teismui rašo, kad inspektorius nepagrįstai nepripažino šių asmenų pažeidusių įstatymą. O šaltiniai, kuriais rėmėsi žurnalistai, įskaitant ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių, pasak kanceliarijos, yra nepatikimi.
Šie žurnalistai, dirbami 15min Tyrimų skyriuje, ilgą laiką nagrinėjo premjero S.Skvernelio ir Vyriausybės veiklą bei ryšius, apie tai parašė nemažai tiriamųjų straipsnių. Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius 15min teigė, kad institucijos turėtų ne persekioti žurnalistus už kritiką, o tiesiog išsakyti savo poziciją.
Pažeidimų nenustatė
Po to, kai Vyriausybė savo tinklalapyje paskelbė apie D.Pancerovo ir Š.Černiausko neva paskleistas melagingas žinias, žurnalistai oficialiai pareikalavo ištrinti tokį pranešimą, mat nė viena kompetentinga institucija nebuvo nustačiusi jokių etikos pažeidimų. Vyriausybė atsisakė tai padaryti.
Jau po to Vyriausybės kanceliarija pateikė skundus prieš 15min žurnalistus dviem žiniasklaidos priežiūros ir savireguliacijos institucijoms – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Visuomenės informavimo etikos komisijai.
Pastaroji praėjusią savaitę bendru sutarimu nusprendė, kad jokių etikos pažeidimų Š.Černiausko ir D.Pancerovo veiksmuose ir skundžiamuose feisbuko įrašuose nebuvo.
„Žurnalistai socialiniam tinkle išsakė savo nuomonę, ir ši nuomonė buvo pateikta būtent kaip nuomonė, o ne kaip žinia. Nuomonė buvo reiškiama pakankamai korektiškai, be to, praėjusiais metais iš tiesų sklido kalbos apie tam tikrų žiniasklaidos reguliavimo institucijų jungimą“, – rašoma etikos komisijos sprendime.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dar anksčiau Vyriausybės kanceliarijos skundą prieš žurnalistus pripažino nepagrįstu ir konstatavo, kad žurnalistų tikslas buvo sąžiningai informuoti visuomenę apie turimą neoficialią informaciją.
Inspektoriaus tarnybos nuomone, žurnalistai turėjo pakankamą faktinį pagrindą, kad skelbtų minėtą informaciją. Pavyzdžiui, tuometis premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas dar prieš žurnalistams paskelbiant feisbuko įrašus viešai 15min studijoje kalbėjo apie šią informaciją. Jis patvirtino pats girdėjęs gandus, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos gali būti sujungtos į vieną. Tačiau, pasak jo, tai nėra tiesa.
Apie tai, kad politikos užkulisiuose vyksta diskusijos apie galimą žiniasklaidos priežiūros institucijų jungimą, viešai patvirtino ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius. Kad institucijos ateityje galėtų būti jungiamos viešai, yra sakęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.
„Nuomonių įvairovės užtikrinimas padeda plėtoti demokratiją, skatina visuomenės pilietiškumą, tad viešosios informacijos rengėjai (žurnalistai, – 15min), vykdydami ,,viešo sarginio šuns“ funkciją, pagrįstai ir nenusižengdami įstatyme įtvirtintiems principams skelbė tokio pobūdžio informaciją“, – savo sprendime reziumavo žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Kreipėsi į teismą
Vyriausybės kanceliarija palankų sprendimą žurnalistams priėmusią Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą padavė į teismą. Jie siekia, kad inspektoriaus sprendimas būtų panaikintas ir būtų pripažinta, jog 15min žurnalistai savo asmeninėse feisbuko paskyrose paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
„Negalima sutikti su inspektoriaus nuomone, kad šie asmenys veikė sąžiningai ir nepažeidė įstatymo, nes paskelbė nepatikrintą informaciją ir nesiėmė priemonių jos tikrumui nustatyti“, – rašoma Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Deivido Matulionio pasirašytame skunde teismui.
Kanceliarija savo argumentus aiškina tuo, kad žurnalistams buvo pateikusi informaciją, jog yra svarstomos kitokios žiniasklaidos pertvarkos, nei skelbė žurnalistai. Pasak kanceliarijos, institucijų jungimo jos neapima. Vyriausybės kanceliarija kitus šaltinius, kurių informacija rėmėsi žurnalistai, vadina nepatikimais, nes šie neatstovauja Vyriausybei ar ministerijai.
„Negalima sutikti su inspektoriaus sprendimo nuostata, kad viešosios informacijos rengėjai turėjo faktinį pagrindą pasitikėti kitų informacijos šaltinių suteikta informacija, nes šiame sprendime cituojami asmenys ir jų pasisakymai bei įrašai (Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko D.Radzevičiaus, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos M.Martišiaus) nesudaro teisinio pagrindo laikyti jų patikimais informacijos šaltinais“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos skunde.
Kanceliarija skunde nurodo, kad žurnalistų asmeninės paskyros feisbuko įrašai laikytini ne nuomonėmis, o žiniomis, nes neatitinka įstatymuose nuomonei keliamų reikalavimų.
„Net jeigu tai būtų pripažinta kaip nuomonė, ji negali būti pripažinta sąžininga“, – rašoma skunde.
D.Radzevičius: tai – Vyriausybės silpnumo požymis
Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius 15min teigė, kad tai simbolizuoja, kiek Vyriausybė pasitiki kitomis institucijomis ir jų sprendimais. Pasak jo, panašu, kad Vyriausybė tais sprendimais netiki.
„Žurnalistų kritikai ir apskritai kritikai valdžios institucijos turėtų būti žymiai pakantesnės nei bet kuris kitas Lietuvos pilietis. Tas žymiai pakantesnis man pirmiausiai reiškia, kai už kritiką nepersekiojami tie žmonės, o į bet kokią nepatogią kritiką atsakoma savo pozicija. Mano galva, tai yra pakankamas instrumentas demokratinei ir save gerbiančiai valdžiai“, – sakė D.Radzevičius.
Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
D.Razdevičius teigė, kad ir anksčiau pareigas ėję premjerai nebuvo patenkinti žurnalistų kritika. Tačiau jis neprisimena per pastaruosius metus buvusio kito atvejo, kai šalies Vyriausybės kanceliarija bylinėtųsi su atskirais žurnalistais.
„Institucijų pajungimas demonstruoja silpnumą, mano galva, tai tiesiog silpnumo požymis“, – kalbėjo D.Razdevičius.
Paprašytas pakomentuoti Vyriausybės kanceliarijos skunde teismui minimą teiginį, kad jis nėra patikimas informacijos šaltinis, kuriuo gali remtis žurnalistai, nes neatstovauja Vyriausybei, D.Razdevičius nusijuokė: „Tokiu raštu Vyriausybė dar kartą parodo, kad pasitiki tik savimi. <...> Jeigu dar tai ir raštu parašė, tai visai liūdna. Kai tavo valdžios institucijos nepasitiki žmonėmis, tai sudėtinga būtų ką nors komentuoti, išskyrus tai, kad metas būtų keisti požiūrį.“
Praėjusią savaitę tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ paskelbė žiniasklaidos laisvės reitingą, kuriame Lietuva pakilo iš 36 vietos į 30-ąją. Ataskaitoje Lietuva giriama dėl nepriklausomų žurnalistinių tyrimų. Tačiau pabrėžiama, kad Lietuvos žiniasklaidai kyla grėsmių dėl valdžios institucijų veiksmų.
