„Sprendimai priimti, juos įgyvendinsime“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. Jis buvo vienintelis komiteto narys, balsavęs prieš sprendimą iškviesti Vyriausybės kanclerį A.Stončaitį.
V.Bakas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas, taigi – premjero Sauliaus Skvernelio bendražygis.
Už tokį sprendimą balsavo opozicinių partijų atstovai: Arvydas Anušauskas, Juozas Olekas, Žygimantas Pavilionis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulienienė ir Virgilijus Alekna.
Valdančiosios koalicijos atstovas, socdarbietis Algirdas Butkevičius susilaikė.
Kada tiksliai Vyriausybės kancleris A.Stončaitis bus pakviestas į Seimą – kol kas neaišku.
Siūlė kviesti į R.Karbauskio komitetą
Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas kelis kartus siūlė klausimą dėl Vyriausybės veiksmų svarstyti LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamame Kultūros komitete arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
V.Bakas kelis kartus suabejojo, ar Vyriausybės garso įrašo sunaikinimas yra nacionalinio saugumo klausimas. Todėl jis žada kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar NSGK iš viso gali nagrinėti tokį klausimą.
„Nesakau, kad visuomenė neturi teisės (žinoti, – 15min). Turi teisę. Dėl to ir siūlau kreiptis į Kultūros komitetą“, – kalbėjo V.Bakas.
Tokiam V.Bako siūlymui nebuvo pritarta. Opozicija teigė, kad šis klausimas yra susijęs su nacionaliniu saugumu, todėl jo turėtų imtis Seimo NSGK.
„Vyriausybės medžiaga, kuri turėtų keliauti pagal kanclerio patvirtintą tvarką į archyvą, yra ištrinama. Tai būtų gerai, kad jis galėtų išdėstyti tas tvarkas, kaip jis patvirtino, kaip yra dokumentuojama ir saugoma, ir ar čia yra nesilaikoma jo tvarkų, ar čia yra kokia nors kibernetinė ataka“, – kalbėjo J.Olekas.
Politikas svarstė, kad atvykęs į Seimo NSGK posėdį A.Stončaitis galėtų atsakyti į klausimus apie kibernetinį saugumą ir detaliau papasakoti apie Vyriausybės kanceliarijos atliekamą vidinį tyrimą. Tiesa, tyrimas susijęs ne su garso įrašo sunaikinimu, bet su premjero patarėju Skirmanto Malinausko kalbomis.
„Svarstytume precedento klausimą, – sakė A.Anušauskas. – Juk Vyriausybėje gali būti svarstomi ir kiti klausimai, ne tik, kaip šiuo atveju, susiję su žiniasklaida ar kokiu žemės ūkiu. Bet gali būti svarstomi strateginių įmonių, energetikos ir kiti klausimai, kurie tikrai yra susiję su nacionaliniu saugumu. Ir galime atsidurti situacijoje, kad priimtas sprendimas, bet sprendimą įrodančių dokumentų, be formalaus protokolo, nėra. Jie ištrinami.“
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad trinamų Vyriausybės įrašų klausimas yra ir valstybės saugumo, ir pasitikėjimo valstybe klausimas.
„Visuomenė ir suinteresuotos pusės neturi teisės žinoti, kas yra priimta tokiuose posėdžiuose? Tai gal mes atsibusime vieną rytą, kai bus nuspręsti tam tikri dalykai, jokių fiksavimų išraiškingais protokolais arba garso įrašai nebus, tai man atrodo, kad čia yra valstybės saugumo klausimas ir pasitikėjimo valstybe“, – R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Skandalas – dėl sunaikinto įrašo ir duomenų
Viskas prasidėjo rugsėjo pabaigoje, kai žurnalistams buvo apribota prieiga prie Registrų centro duomenų, o Vyriausybė sunaikino spalio 3-iąją vykusio pasitarimo garso įrašą.
Tame pasitarime buvo svarstomi Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio pasiūlymai atverti viešus duomenis žurnalistams, po to kai Registrų centras staiga pakeitė keliolika metų taikytą praktiką.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Įrašas su premjero pasisakymais buvo sunaikintas nepaisant Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimo. Taip pat nepaisyta pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento.
Taip pat Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė, – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo“.
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai esą susiję su kibernetiniu saugumu.
Įrašo sunaikinimo detales viešai atskleidė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Dėl jo veiksmų Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams buvo iš dalies sugrąžinta neatlygintina prieiga prie Registrų centro duomenų. Tačiau ne prie visų duomenų – žurnalistai iki šiol negauna istorinių duomenų.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Vyriausybė ištrynė visus viešų posėdžių vaizdo įrašus, kurie buvo patalpinti socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Youtube“.
Praėjusį antradienį opozicija surengė neeilinį Seimo posėdį, kuriame tikėjosi priimti rezoliuciją dėl sunaikinto garso įrašo ir išgirsti premjero S.Skvernelio paaiškinimus. Tačiau premjeras į posėdį neatvyko, o rezoliucija buvo atmesta LVŽS politikų balsais.