Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad šimtmečio metai buvo ypatinga dovana valstybei ir jos gyventojams.
„Tai buvo bendrystės ir pilietiškumo šventė: pažinome, kūrėme ir svarbiausia – tikrai šventėme mūsų valstybės šimtmečio sėkmės istoriją. Ypatingai džiugu, kad įgyvendinant įvairias šimtmečio iniciatyvas aktyviai dalyvavo savivaldybės, mažesnių miestų ir miestelių bendruomenės, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat vyko ir glaudus viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Šimtmečio projektai įvertinti visuomenės apklausa. Ji atskleidė, kad devyni iš dešimties gyventojų mano, jog valstybės atkūrimo šimtmetis minėtas sėkmingai, o apie šimtmetį girdėjo absoliuti dauguma – 99 proc. – Lietuvos gyventojų.
Taip pat išaugo asmeninė Vasario 16-osios svarba. Atliktas tyrimas atskleidė, kad valstybės atkūrimo šventė pagal asmeninę svarbą rikiuojasi po Kalėdų ir Velykų.
Pasak Vyriausybės kanclerio, jis per visus savo gyvenimo metus pirmą kartą matė, kad visa Lietuva iš tikrųjų švęstų.
„Be jokio pakelto patoso galiu pasakyti – kiek mano pragyventas amžius leidžia sakyti, vos ne 60 metų – pirmą kartą visa Lietuva šventė. Tai rodo gyventojų vertinimai, žinomumas, kuris sumušė visus rekordus. Vargiai tikiuosi, kad kas nors viršys“, – BNS sakė A.Stončaitis.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad šimtmečio renginiai padėjo lietuviams tiksliau identifikuoti valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės atkūrimo datas. 60 proc. apklaustųjų nurodė, jog Vasario 16-oji yra valstybės atkūrimo diena, o 28 proc. teigė, kad tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Praėjusį pavasarį šis rodiklis siekė 53 ir 36 procentus.
Praėjusiais metais Lietuvoje ir užsienyje vyko per tūkstantį šimtmečiui skirtų renginių, tarp kurių – „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, Vasario 16-osios minėjimo renginiai, šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos...“, šimtmečio laužai Lietuvos pajūryje, simboliniai laužai Vilniaus Gedimino prospekte, eitynės „Valstybingumo keliu“, „Gloria Lietuvai“.
Kai kuriuos šiuos renginius lydėjo skandalai, pavyzdžiui, maitinimo skandalas per šimtmečiui skirtą Dainų šventę. Pasak A.Stončaičio, šios pamokos buvo išmoktos.
„Su tuo maitinimu labai daug klausimų. Labai daug, bet aš tikiu, kad mes pribrendome ir kitiems sprendimams. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų yra ne geriau suaugusiems žmonėms duoti kažkokius maistpinigius, kad jie galėtų maistą įsigyti. Aišku, kur yra vaikučiai, tai yra kitaip. Reikia žiūrėti lanksčiai, bet pamokos, žinoma, yra išmoktos“, – teigė Vyriausybės kancleris.
Pasak jo, šimtmečio minėjimas buvo gera patirtis rengiantis būsimiems jubiliejams – nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir kitiems.
„Mes šiandieną jau pradedam rengtis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Dar šiemet mes jam pasirengsime, kad visa Lietuva taipogi galėtų pažymėti. Taip pat mes pabandysim užkurti šalį, kad ir Baltijos kelio 30-metį normaliai būtų galima pažymėti ir aibė kitų dalykų“, – sakė A.Stončaitis.
Anot jo, vien Vyriausybės kanceliarija finansavo apie šimtą šimtmečiui skirtų projektų, jiems skyrė apie 650 tūkst. eurų.
Gyventojų apklausą atliko „Kantar TNS“. Apklausa atlikta praėjusių metų lapkričio 26 – gruodžio 3 dienomis.