Vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko komandą vos po savaitės darbo paliko patarėja ryšiams su visuomene Vaiva Gogelienė, pareiškusi, kad nesutampa jos ir ministro charakteriai.
Per pastarąjį mėnesį iš pareigų, padirbę vos po kelias savaites, pasitraukė ir trys viceministrai. Dėl praeityje supainiotų viešųjų ir privačių interesų iš energetikos viceministro posto buvo priverstas pasitraukti Algimantas Zaremba.
Dėl neviešinamų asmeninių priežasčių iš „darbiečio“ vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos pabėgo socialdemokratas Vidmantas Kanopa. Socialdemokratas Faustas Latėnas kultūros viceministro postą paliko dėl vietos premjero patarėjų būryje.
 |
| VMT nuotr./Kompozitorius Faustas Latėnas |
Portalui 15min.lt jis aiškino tevykdęs premjero Algirdo Butkevičiaus pageidavimą būti arčiau jo.
„Premjeras pakvietė į savo komandą, o aš kaip partijos narys turiu eiti ten, kur premjerui atrodo geriau, kur aš labai reikalingas. Tai, kad po mėnesio – nieko keista. Premjeras formavo savo komandą ir nutarė, kad mano patirtis čia naudingesnė“, – aiškino jis.
F.Latėnas teigia, kad iš viceministrų perėjus į premjero patarėjų komandą, jo alga beveik nepasikeitė.
„Koeficientas yra tas pats“, – sakė jis.
Namų darbų neatliko
Ši Vyriausybė jau sulaukė kritikos dėl to, kad nutarė didinti viceministrų postų skaičių. Ji aiškina, kad tai būtina dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai.
Tačiau užsiplėšusi didinti postų skaičių, iki šiol naujoji Vyriausybė neranda ką susodinti į naujai sustatytas kėdes. Iki šiol nėra paskirti keli viceministrai Energetikos, Sveikatos, Kultūros ministerijose.
Nepasiruošimas yra pakankamai aiškus, - sako M.Jastramskis.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad visi šie faktai demonstruoja naujos valdžios nepasirengimą perimti valstybės vairą ir premjero komandą vadina „lėto veikimo Vyriausybe“.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad iki šiol nepaskirti viceministrai ir persistumdymai Vyriausybės komandoje neigiamos įtakos darbams neturi ir vis ramina, kad galutinai ministerijų komandos bus suformuotos jau netrukus.
Tuo tarpu politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad preliminariai postus ministerijose koalicija galėjo pasidalinti dar pernai pavasarį, kai tik trys partijos – socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ – nutarė laimėję rinkimus dirbti kartu.
„Nepasiruošimas yra pakankamai aiškus. Tai, kad socialdemokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ sudarys Vyriausybę, nors ir nebuvo 100 proc. aišku, tačiau buvo sutarta nuo praėjusio pavasario. Taigi laiko jie tikrai turėjo pakankamai“, – pažymi politologas.
Be to, pasak jo, ministerijų vadovybę naujai valdžiai sunkiau sudaryti ir dėl to, kad koalicija nutarė vėl pakeisti viceministrų skyrimo tvarką.
Trukdo skirtinga partinė priklausomybė
Viceministro pareigybė, Lietuvoje įvesta 1996 m., pradėjus dirbti Gedimino Vagnoriaus vadovaujamai dešiniųjų Vyriausybei. Tuomet viceministrai priklausė tai pačiai partijai, kuriai atstovavo ministras. Kiekvienoje ministerijoje dirbdavo po keletą viceministrų, jų kuravimo sfera buvo pagrindinės ministerijos veiklos kryptys.
2002 m. Vyriausybė nutarė, kad viceministras ministerijoje turi būti tik vienas, o kiti pareigūnai turi būti vadinami valstybės sekretoriais ir priklausyti skirtingoms partijoms.
Tačiau tokia valdymo sistema pasirodė nepasiteisinusi 14-ąją Vyriausybę formavusiam socialdemokratui Gediminui Kirkilui. Taigi jo ir vėliau A.Kubiliaus Vyriausybėse viceministrus delegavo ministrą delegavusi vyriausybinės koalicijos partija.
Tuo tarpu dabartinė valdančioji koalicija vėl persigalvojo ir sutarė, kad viceministrus pasirinkti turi ne ministrai, o juos jam deleguoja valdančiąją koaliciją sudariusios partijos.
Matėme, kaip šiai partijai buvo sunku ieškoti ministrų, kurie būtų pakankamai kompetentingi, dabar, kai tos pačios bėdos kyla dėl viceministrų, jau akivaizdu, kad su kompetentingais kadrais šiai partijai iš tiesų yra problemų, - sako M.Jastramskis.
Premjeras A.Butkevičius aiškino, kad tokiu būdu bus išvengta ministerijų virtimo tėvonijomis ir būsią daugiau vidinės kontrolės.
Tačiau, anot politologo, būtent šis sprendimas dabar trukdo pabaigti formuoti ministerijų vadovybes.
„Dabar tai kiša koją, nes visiškai aišku, kad ministro ir viceministrų priklausymas skirtingoms partijoms yra papildomas galimos įtampos veiksnys. Juk matome, kad ir vienos partijos nariai šioje Vyriausybėje ne visada sutaria – vienas atsiprašo, kitas mano, kad to daryti nereikėjo“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Darbo partija be žmonių
Politologas pastebi, kad socialdemokratų viceministrai atsistatydino būtent iš tų ministerijų, kurioms vadovauja „darbiečiai“. Tarp iki šiol laisvų viceministrų kėdžių taip pat daugiausia numatytų Darbo partijai. Todėl M.Jastramskio nuomone, galima kalbėti apie sisteminę šios partijos bėdą – kompetentingų žmonių trūkumą.
„Viceministrų atsistatydinimas, ko gero, labiausiai susijęs su Darbo partija. Matėme, kaip šiai partijai buvo sunku ieškoti ministrų, kurie būtų pakankamai kompetentingi, dabar, kai tos pačios bėdos kyla dėl viceministrų, jau akivaizdu, kad su kompetentingais kadrais šiai partijai iš tiesų yra problemų“, – teigia politologas.
Pasak jo, ši partija, nors ir deklaruoja turinti 17 tūkst. narių, realiai dauguma jų partijai gali padėti tik dalyvaudami protestuose.
„Žinoma, jie aiškintų, kad yra jiems kliūtys statomos, tačiau ši partija iš tiesų nelabai turi žmonių. Savivaldoje jie visada buvo pakankamai silpni, kadrų užsiauginimas iš apačios yra varganas. Panašu, kad šios partijos jaunimas yra labiau orientuotas ne į politinį augimą, o į protestus, lyderių palaikymo akcijas“, – kalbėjo M.Jastramskis.
