Praėjusią savaitę publikuotame 15min tyrime skelbta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ suteikė nuolaidų „Orlen Lietuvai“ už krovinių vežimą geležinkeliais. Tyrime buvo rašoma, jog 15min šaltinis, savo akimis matęs „Orlen Lietuvos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ taikos sutartį, tvirtino, kad „Orlen Lietuva“ gavo nuolaidų maždaug už 100 milijonų eurų (nuo tos sumos, kurią jai už krovinių gabenimą skaičiuodavo „Lietuvos geležinkeliai“). Kad ši suma atitinka tikrovę, 15min patvirtino dar trys nesusiję šaltiniai.
Pats koncernas „Orlen Lietuva“ išplatintame pranešime teigė, kad „ši suma labai pervertinta, tačiau dėl sutartyje įtvirtintų konfidencialumo sąlygų tikslios sumos atskleisti negali.“ Dėl konfidencialumo sumos neatskleidė ir valstybės institucijos: Susisiekimo ministerija bei „Lietuvos geležinkeliai“.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė savo pranešime paskelbė, neva 15min teiginiai neatitinka tikrovės ir rašė: „Susitarimas dėl krovinių vežimo sąlygų nesuteikia nuolaidų.“
Dokumentai rodo priešingai. 15min susipažino su koncerno „Orlen Lietuva“ finansine ataskaita už 2017 metus. Pats koncernas joje skelbė, kad dėl susitarimo su „Lietuvos geležinkeliais“ vien per trejus metus (2014–2017 m.) įmonės geležinkelių paslaugų sąnaudos sumažėjo 26 milijonais eurų.
Koncerno sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ galioja iki 2024 metų. Jei krovinių vežimo tarifai koncernui toliau bus skaičiuojami pagal tą pačią proporciją, per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuolaidų vertė būtų apie 80 milijonų eurų.
2014-aisiais Lietuvos Vyriausybė padidino mokestį už pavojingų krovinių vežimą geležinkeliais. Naftos produktai taip pat yra laikomi pavojingais kroviniais, todėl mokesčiai padidėjo ir „Orlen Lietuvai“.
Tačiau „Orlen Lietuva“ su tuo nesutiko ir vienašališkai už savo krovinių pervežimą mokėjo gerokai mažesnę sumą, nei buvo nurodyta koncernui siunčiamose „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitose. Per kelerius metus „Orlen Lietuva“ prikaupė milijoninių skolų. Dėl to abi pusės kreipėsi į teismus.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad susitarimas su „Orlen Lietuva“ buvo būtinas, nes Lietuva galėjo pralaimėti teismines bylas ir tuomet būtų patyrusi daug didesnę žalą: „Jeigu Lietuva būtų pralaimėjusi, pažeisdama vienašališkai sutartį, teisme būtų mokėjusi – tai yra konfidencialūs skaičiai, – bet aš galiu įvardyti: ne vieną ir ne du šimtus milijonų eurų žalą.“
„Lietuvos geležinkeliai“ savo finansinėje ataskaitoje už 2017 metus skelbė, kad visa „Orlen Lietuvos“ geležinkeliams pareikštų ieškinių suma buvo 100 milijonų eurų. Tačiau nėra aišku, ar bendrovė būtų tuos teismus laimėjusi.
„Lietuvos geležinkeliai“ iš „Orlen Lietuvos“ reikalavo 37 milijonų eurų skolos. Po taikaus susitarimo, kai įmonės susiderėjo dėl krovinių vežimo tarifų, šios skolos nebeliko.
15min kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, pateikė koncerno dokumentus ir paprašė pakomentuoti Vyriausybės teiginį, kad nuolaidų „Orlen Lietuvai“ suteikta nebuvo. Vyriausybė nepasirašytame laiške iš Ryšių su visuomene skyriaus, vadovaujamo Renatos Surovec, komentarų neteikė ir pasiūlė kreiptis į Energetikos ministeriją, kuri minėtų klausimų net nekuruoja.
Netrukus po žurnalistų klausimų Vyriausybė iš savo puslapio pranešimą apie nuolaidas „Orlen Lietuvai“ ir 15min neva paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją ištrynė.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo komentare anksčiau rašė, kad, jų vertinimu, susitarimas suteikė daugiau ilgalaikės naudos nei potencialių praradimų.
Ryšiai su „Orlen Lietuva“
Primename, kad 15min tyrimas atskleidė, jog po slaptų susitikimų su galingiausiu Lenkijos politiku Jaroslawu Kaczynskiu ir kitais Lenkijos politikais bei pareigūnais Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė ne vieną Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva“ naudingą sprendimą. Koncernas gavo milijoninių nuolaidų ir valstybės užsakymų, kurių sąlygos buvo pritaikytos pagal šio koncerno prašymus.
Iškart po to „Orlen Lietuva“ parėmė su S.Skvernelio aplinkos verslininkais susijusius krepšinio klubus. Vilniaus „Rytas“, kurio dalininkas yra viešųjų ryšių konsultantas Darius Gudelis, gavo 100 tūkst. eurų; Panevėžio „Lietkabelis“, kurio prezidentu yra buvęs kelių policininkas, dabar verslininkas Alvydas Bieliauskas, netiesiogiai gavo 150 tūkst. eurų; Regionų krepšinio lyga, kurią valdė tas pats D.Gudelis ir verslininkas Tomas Pačėsas, organizavęs slaptus S.Skvernelio susitikimus su J.Kaczynskiu, netiesiogiai gavo 10 tūkst. eurų.
Po 15min tyrimo informaciją apie paramą, gautą iš „Orlen Lietuvos“, neigė tiek „Lietkabelio“ krepšinio klubas, tiek Regionų krepšinio lygos vadovas Valdas Indriliūnas, nors abi organizacijos anksčiau pačios viešai paskelbė tokią paramą gavusios.
Paklaustas, ar lenkų politikų prašė paramos krepšinio klubams, S.Skvernelis sakė: „Neprašiau paramos konkretiems klubams, na, galbūt „Žalgirį“ paminėjau. Mano komanda.“
S.Skvernelis teigė, kad ginčai dėl „Orlen Lietuvos“ temdė Lietuvos ir Lenkijos santykius, todėl jo kaip premjero uždavinys buvo išspręsti problemas ir jis didžiuojasi tai padaręs.
