Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje būtų galima ne tik tiems piliečiams, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, bet ir tiems, kuriems sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, turėtą mieste, jau yra priimtas, bet neįvykdytas.
Išplečiant atlyginimo už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę būdus ir įteisinant galimybę už šią žemę atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaimo vietovėje, tam tikslui būtų naudojami tik laisvos valstybinės žemės fonde esantys miškai, tai yra tie miškai, kurie yra rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau nėra pretendentų, pageidaujančių į šiuos miškus atkurti nuosavybės teises.
Miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 12,2 tūkst. piliečių į 8,1 tūkst. ha žemės.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. sausio mėnesį pateiktus duomenis, miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 12,2 tūkst. piliečių į 8,1 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 79 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, tuo tarpu kaimo vietovėje šis rodiklis siekia 99 proc.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas Lietuvoje yra sudėtingas, derinami iki žemės nacionalizacijos buvusių savininkų, asmenų, kuriems žemė buvo suteikta naudotis po to, kai žemė buvo nacionalizuota, ir, galiausiai, visos visuomenės interesai. Šis procesas tęsiasi jau daugiau nei 20 metų.
