Trys iš keturių pažadų, politologų Mykolo Romerio dėstytojos Rimos Urbonaitės ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vitalio Nakrošio vertinimu, yra iš dalies arba visiškai įgyvendinti.
Vyriausybė tikina, kad įgyvendinti pavyko visus keturis pirmojo pusmečio pažadus.
Darbo kodeksas
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta per pirmąjį 2017 m. pusmetį pataisyti Darbo kodeksą.
„Darbo kodekso pakeitimas, siekiant lankstaus darbo santykių reguliavimo, kartu užtikrinant darbo santykių saugumą“, – taip konkrečiai užduotį apsibrėžė valdantieji.
Gegužės 2 dieną Seimui buvo pateikti svarstyti būsimo Darbo kodekso pakeitimai, kuriais numatomos ilgesnės darbo valandos, dosnesnės išmokos bedarbiams.
Gegužės 30 dieną Seimas po svarstymo beveik vienbalsiai pritarė naujam Darbo kodeksui.
Birželio 6 dieną Seimas priėmė Darbo kodeksą. Jį pasirašė prezidentė. Darbo kodeksas įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.
Vyriausybės vertinimas: Įvykdyta. Naujasis Darbo kodeksas, jį lydintys teisės ir norminiai aktai priimti, patvirtinti ir taikomi nuo 2017 m. liepos 1 d. Nuo liepos 1 d. taip pat įsigaliojo naujasis Užimtumo įstatymas, numatantis daugiau galimybių asmenims, netekusiems darbo, sugrįžti į darbo rinką, o Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimai užtikrina ilgesnę ir didesnę (tiek pagal gaunamą sumą, tiek pagal gavėjų skaičių) apsaugą netekus darbo.
R.Urbonaitės vertinimas: Formaliai įvykdyta. Vis dėlto žiūrint į priešrinkimines kalbas, tie pakeitimai, vargu ar buvo tai, ko rinkėjas tikėjosi. Ir komunikacija buvo kaip ta šluba antis, nes nesugebėta ištransliuoti, kas yra svarbiausia ir įtikinti visų pataisymų tikslingumu bei tuo, jog darbuotojams tai irgi naudinga.
Silpnai čia atrodė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris taip pat turėjo būti aktyvus šiuo klausimu, tačiau jo beveik nesimatė. Ir ši Vyriausybė bei Seimas dar gali susidurti su sprendimo pasekmėmis, jei jau praktikoje paaiškėtų, kad vis dėlto realiai darbuotojų situacija pablogėjo ir nesukurtas reikiamas saugumas. Neatmestina, jog bus ir taisymų, apie kuriuos užsiminė ir Prezidentė ir taip net turėtų būti, jei tik sprendimai vestų geresnio varianto link.
V.Nakrošio vertinimas: Įvykdyta. Darbo kodeksas priimtas kiek pakoregavus darbo santykių lankstumo ir saugumo balansą, tik viena frakcija balsavo prieš, o tai reiškia, kad pasiektas geras konsensusas Seime.
Architektūros įstatymas
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta per pirmąjį 2017 m. pusmetį priimti Architektūros įstatymą.
„Architektūros įstatymo projekto priėmimas, siekiant reglamentuoti visuomeninius santykius architektūros srityje“, – užsibrėžė planą Vyriausybė.
Balandžio 20 dieną Seimas pritarė įstatymui po svarstymo. Birželį Įstatymas priimtas galutinai ir pasirašytas prezidentės.
Vyriausybės vertinimas: Įvykdyta. Architektūros įstatymas priimtas 2017 m. birželio 8 d. ir įsigalios 2017 m. lapkričio 1 d. Įstatymas reglamentuoja architektūros srities visuomeninius santykius. Siekiant architektūros kokybės, nustato architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo reikalavimus, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomus kokybės reikalavimus. Šiuo metu rengiami įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.
R.Urbonaitės vertinimas: Turinio komentuoti nelabai galiu, nebūdama šios srities specialistė. Tačiau tai, kad priimtas įstatymas tada, kada ir buvo planuota, yra faktas. Kita vertus, tai, kaip ir Darbo kodeksas, yra paveldėtas dalykas iš ankstesnių Vyriausybių. Ir šio įstatymo rengimo darbai buvo prasidėję jau labai seniai. Ir poreikis tokiam įstatymui buvo.
V.Nakrošio vertinimas: Įvykdyta. Priimtas įstatymas, didelė dauguma palaikė šiuos pokyčius.
Trumpesnės moksleivių atostogos
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta per pirmąjį 2017 m. pusmetį sutrumpinti moksleivių atostogas.
„Mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimas“, – taip konkrečiai buvo įrašytas planuojamas darbas.
Gegužę Švietimo ir mokslo ministerija parengė moksleivių atostogų trumpinimo planą. Birželį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymus, pagal kuriuos naikinamos papildomos 1–5 klasių atostogos, 5–11 klasių mokiniams mokslo metai ilgėja dešimčia dienų.
Vyriausybės vertinimas: Įvykdyta. Švietimo ir mokslo ministrė pasirašė įsakymą, kuriuo mokslo dienų skaičius 2017–2018 mokslo metais didinamas 10 dienų, 2018–2019 m. pridedamos dar 5 dienos. Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti 5–11 klasėse, spręs pačios mokyklos, jų steigėjos savivaldybės ir mokyklų savininkai. 2018–2019 mokslo metais pridėtas dar 5 papildomas mokymosi dienas išdėlios pačios mokyklos.
Pradinukams 2017–2018 mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų.
Nuo 2008 m. mokymosi trukmė Lietuvoje nuolat trumpėjo: nuo 39 savaičių iki 34 savaičių dabar, o programos liko tos pačios.
R.Urbonaitės vertinimas: Vykdoma. Mokslo metus ilginame dabar. Ir toks sprendimas priimtas be jokių paruošiamųjų darbų. Keista logika – bendrųjų programų atnaujinimas ir išbandymas yra numatytas 2018 m. IV ketvirtyje, o mokslo metus ilginame jau dabar. Ką mokiniai veiks, koks turinys tų papildomų savaičių? Dar birželio 14 d. V.Pranckietis buvo pareiškęs, jog tos dvi savaitės tai savivaldybių reikalai ir gali net būti „sukaišiotos“ ne į vasaros laiką. Reikėtų čia ir ministrės komentaro, nes tai skamba tiesiog absurdiškai.
Gal vis dėlto yra kažkas numatyta, bet aš tos informacijos neradau. Na, negali visi kaip nori tai susidėlioti. Labai gaila, kad taip ir neteko girdėti nė vieno ministrės interviu, kur būtų logiškai ir aiškiai sudėlioti argumentai, įrodyta, jog šiam sprendimui pasirengta. Iš esmės toks sprendimas turėjo būti tik elementas besikeičiančio mokymosi turinio, tam, kad tas atnaujintas turinys būtų tinkamai įsisavinamas.
V.Nakrošio vertinimas: Įvykdyta. Jeigu nebus vėliau atšaukta, nes švietimo ir mokslo ministrės įstatymai pasirašyti. Ministerija turi politinės valios priimti sprendimus, nepaisant profesinių sąjungų nepritarimo.
Mecenatystės įstatymas
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta per pirmąjį 2017 m. pusmetį priimti Mecenatystės įstatymą.
„Mecenatystės įstatymo ir susijusių įstatymų projektų parengimas, kompleksinių investicijų ir mecenavimo populiarinimas“, – taip savo plane numatė Vyriausybė.
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato statuso įstatymą, kuriuo siūloma mecenatams teikti garbės ženklus. Šis projektas dar nepasiekė Seimo.
Vyriausybės vertinimas: Įvykdyta. Birželio 22 d. Mecenatystės įstatymo projektas pateiktas pirminiam derinimui socialiniams partneriams, kitoms ministerijoms. Per mėnesį gautos pastabos, jos analizuotos, įvertintos ir liepos 14 d. įstatymo projektas pateiktas Teisingumo ministerijai antriniam vertinimui, kur bus svarstomas artimiausiuose Vyriausybės pasitarimuose. Tikimasi jog Mecenatystės įstatymą Seimą pasieks rugpjūtį ir bus priimtas rudens sesijoje.
Pažadas įgyvendintas, nes teisės aktas sukurtas, suderintas su suinteresuotomis šalimis ir teliko baigti teisės akto priėmimo procedūrą, o principinių prieštaravimų įstatymo nuostatoms nėra.
R.Urbonaitės vertinimas: Neįvykdyta. Mecenatystės įstatymo projektas buvo parengtas, tačiau jis dar nėra priimtas ir panašu, kad įstrigo. Net teisės aktų registro sistemoje projekto kažkodėl nėra, nors buvo ir Seimo sesijos darbų programoje. Tačiau čia, panašu, yra konkretaus Seimo nario, kuris šia veikla užsiima, iniciatyva, ir, vargu ar tai yra prioritetiniai darbai. Nes tokie klausimai, kaip Vaiko teisių apsauga, vis dėlto strigo, darbai vyksta, tačiau ne taip greitai, kaip planuota, ir neaišku, kokie bus galutiniai sprendimai.
V.Nakrošio vertinimas: Neįvykdyta. Tai labiau kompleksinis darbas, kurio įgyvendinimo nesekiau – man sunkiau vertinti. Net, jei projektas parengtas, jis nėra priimtas.
Darbai iš ateities
Per pirmąjį politinį šios Seimo kadencijos sezoną pradėti vykdyti ar net įvykdyti kai kurie darbai, kurių Vyriausybė buvo numačiusi imtis vėliau.
Prezidentės parengtos pataisos užtikrinančios finansinę paramą įvaikinusioms šeimoms įteisinimas, nepaisant vaiko amžiaus, priimtos kovą.
Taip pat Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą, parengė aukštojo mokslo reformos planą, apribojo kadencijas teatrų vadovams ir valstybės bei savivaldybės kontroliuojamų bendrovių ir jos dukterinių akcinių bendrovių vadovams, tačiau biudžetinių įstaigų vadovai ir toliau galės dirbti neribotą kadencijų skaičių. Taip pat Seimas uždegė žalią šviesą urėdijų reformai.
Pats R.Karbauskis sako, kad šios kadencijos Seimas per pirmąjį pusmetį padarė labai daug.
„Tikriausiai reiktų įvardinti aukštojo mokslo reformą, tuos darbus, kurie padaryti dėl miškų reformos, jie ilgai vyko ir dėl jų buvo daug pasipriešinimo. Alkoholio kontrolės klausimai, farmacijos, sveikatos apsaugos... Dirbom visom kryptimis. Jeigu taip lygintume, aišku, nesureikšminant tų dalykų, bet kiek aš pastebėjau per praėjusią kadenciją, praėjusius ketverius metus, tai mes per pusę metų padarėm tikrai nemažai“, – interviu 15min sakė jis.
Savo ruožtu šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, teikdama, kad pasirašys Miškų įstatymo pataisas, pirmąjį šios kadencijos Seimo politinį sezoną įvertino kritiškai.
„Procesą vertinu kritiškai, manyčiau, kad visa pavasario sesija turėtų būti valdančiajai daugumai pamoka, ir kad jau laikas iš arogantiškos buldozerinės politikos pereiti prie politinio proceso, ir reikia tapti politikais“, – sakė D.Grybauskaitė.
