Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad programoje įtvirtintos trys pagrindinės kryptys.
„Pirma kryptis susijusi su mūsų kariuomenės modernizacijos kryptimis, antra kryptis – su visuomenės įtraukimu ir visuomenės pasirengimu gynybai ir trečioji – kaip mes stipriname kibernetinius pajėgumus ir susijusi su kibernetine plėtra“, – Vyriausybės posėdyje sakė viceministras.
Šia programa siekiama stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą, visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą bei informuotumą, kibernetinį saugumą ir gynybą bei gerinti bendradarbiavimą su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų.
Programoje konstatuojama, kad „nepaisant proveržio modernizacijos srityje“, dalies Lietuvos kariuomenės vienetų personalas nėra visiškai sukomplektuotas, aprūpintas reikiama ginkluote ir įranga, turimos ginkluotės ir kritinių atsargų galimybės yra ribotos, o infrastruktūra vis dar atsilieka nuo didėjančių kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų poreikių.
Programoje įvardijamas tikslas įkurti diviziją, kuri „visiškai įsilietų į regioninius gynybos planus, užtikrintų efektyvų vadovavimą ir valdymą NATO lygmeniu ir būtų ideali platforma veikti Lietuvos Respublikoje dislokuotų sąjungininkų pajėgoms“.
Siekiant šio tikslo numatoma investuoti į kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotę ir įsigyti tankų, investuoti į divizijos lygmens įgalinančių vienetų ginkluotę ir įrangą, skirtą oro gynybai, netiesioginei ugnies paramai, karo inžinerijai, žvalgybai ir logistikai.
Programoje taip pat numatyta pakeisti senus rusiškus sraigtasparnius vakarietiškais, artėjant karinių laivų eksploatavimo ciklo pabaigai užtikrinti flotilės modernizavimą.
Dėl poreikio „skubiai pildyti karinius vienetus“ planuojama toliau gerinti pritraukimo į tarnybą ir išlaikymo joje priemones. Programoje teigiama, kad norint užtikrinti nuoseklų komplektavimą pasitelkiant šauktinius, būtinas papildomas finansavimas, kitaip kyla rizika, jog tai vyks sistemos modernizacijos sąskaita.
Dokumente teigiama, kad kibernetinės erdvės teikiamos galimybės šalies gynybai užtikrinti vis dar nėra pakankamai išnaudojamos, reikia tobulintini kariuomenės kibernetinių grėsmių aptikimo, užkardymo, reagavimo į jas ir sistemų atkūrimo gebėjimus.
Kaip prioritetai programoje įvardijamas Lietuvos kariuomenės manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi ir žvalgybos pajėgumų vystymas, subalansuotas kariuomenės struktūros pildymas ir sąlygų kariams gerinimas, infrastruktūros, taip pat ir reikalingos sąjungininkams, kūrimas.
Tarp prioritetų taip pat minimas visuomenės atsparumo didinimas, atsako į kibernetines grėsmes stiprinimas.
Juos įgyvendinant numatoma iki 2033-iųjų įsigyti pėstininkų kovos mašinų, iki 2025-ųjų – šarvuotų visureigių, iki 2034-ųjų – vidutinio ir ilgojo nuotolio prieštankinių sistemų, iki 2029-ųjų – savaeigių haubicų ir artilerinių radarų, iki 2028-ųjų – reaktyvinės salvinės sistemos.
Taip pat bus įsigyjamos trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, iki 2026-ųjų – sraigtasparnių platforma, iki 2028-ųjų planuojama modernizuoti kariuomenės transporto orlaivius.
Iki 2024-ųjų planuojama įsigyti priešmininį ir paieškos bei gelbėjimo laivą, iki 2026-ųjų – navigacinių radarų ir patrulinių uosto katerių, iki 2033-iųjų – naujų daugiafunkcių laivų, kurie palaipsniui pakeis šiuo metu turimus išminavimo, štabo ir aprūpinimo bei patrulinius laivus. Taip pat rengiamasi iki 2030-ųjų įsigyti jūrinių minų, sukurti Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą bei aprūpinant reikiama įranga ir ginkluote.
Programoje numatyta iki 2026-ųjų plėtoti NATO brigadai skirtą infrastruktūrą, iki 2033-iųjų atnaujinti Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūrą, apimant ir naujos kartos daugiafunkcių orlaivių priėmimo bei aptarnavimo galimybių stiprinimą bei kitos priemonės.
Programoje pabrėžiama, jog esminė sąlyga šiems prioritetams užtikrinti – politinių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo tvarumas.
