Taip pat skaitykite: Premjeras Algirdas Butkevičius: „Aš dėl nieko nesiskundžiu“
Lėto veikimo Vyriausybė
Andrius Kubilius, ekspremjeras, Seimo opozicijos lyderis
 |
| Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius |
„Sveikinu Vyriausybę išgyvenus pirmą 100 dienų. „Išgyvenimas“, ko gero, yra svarbiausias šių dienų bruožas. Vyriausybė paveldėjo iš mūsų gerą ekonomikos ir finansų situaciją, todėl gali dirbti neskubėdama. Tai pavertė ją „lėto veikimo Vyriausybe“. Užtenka pažiūrėti į tuščias posėdžių darbotvarkes, kad suprastume, jog kol kas Vyriausybė nežino nei ką svarstyti, nei ką spręsti. Kartais toks neskubėjimas sveikintinas, nes padaroma mažiau populistinių klaidų, pavyzdžiui, staiga padidinus minimalią mėnesio algą 25 proc. Šio veiksmo neigiamas pasekmes jau matome – lėčiau mažėja ar visai nemažėja nedarbas.
Naujoji valdžia spėjo įrodyti, kad jai geriausiai sekasi kovoti su pačia savimi ir taip sukurti dramatiškai svarbios veiklos įspūdį. Socialdemokratui A.Salamakinui populistiškai paskelbus, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba Lietuvoje turi būti sustabdyta, „tvarkiečių“ aplinkos ministras V.Mazuronis skuba nagrinėti JAV patirtį, įdarbinama visa Mokslų akademija, kad premjeras galėtų pasakyti, jog A.Salamakinas neteisus.
Lietuva su nerimu turėjo stebėti dramatišką kovą dėl pensijų sistemos reformos, kai socialdemokratas A.Sysas ir premjero patarėjas S.Jakeliūnas paskelbė, kad ją reikia stabdyti, nes ji tariamai tarnauja tik turtingiesiems. Premjeras visą savaitę turėjo kovoti, kad Vyriausybė paskelbtų paprasčiausią būsimų pensijų skaičiuoklę, nes ši yra visas valdžios indėlis į reformą. Tą patį matome premjero kovose su V.Andriukaičio „revoliucijomis“ sveikatos apsaugoje ar R.Pakso „referendumais“ dėl euro įvedimo.
Tik tokios kovos, matyt, premjerui neleido suformuoti aiškesnės Vyriausybės ekonominės vizijos: kokiems prioritetiniams darbams ekonomikos reikaluose Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį. Viename interviu A.Butkevičius nurodė, kad Vyriausybė rūpinsis tik renovacija, šilumos ūkio pertvarka ir gyvulininkyste, taip spręsdama tiek nedarbo, tiek didesnės pridėtinės vertės gamybos problemas. Niekas nesiginčija dėl renovacijos ar šilumos ūkio pertvarkos svarbos, bet stebina, kad premjeras nė puse žodžio neužsimena apie aukštąsias technologijas, inovatyvią ekonomiką ar investicijų pritraukimą. Nesinorėtų tikėti, kad įsivaizduojama, jog nedarbo problemos bus sprendžiamos visiems tampant statybininkais ar gyvulių augintojais.“
Verta aštuoneto
Prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius
 |
| Europos komisijos atstovybės Lietuvoje nuotr./Profesorius Boguslavas Gruževskis |
„Aštuonetą, ir gana tvirtą, Vyriausybei tikrai parašyčiau. Pirmiausia – dėl minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo iki 1000 litų. Mes seniai akcentavome būtinybę vidutinį gyvenimo lygį didinti iš apačios, nes reikia auginti vidaus vartojimą, bendrą gyventojų pasitenkinimą ir darbo rinkos patrauklumą. Šie veiksniai priklauso ne tik nuo BVP augimo, verslo sąlygų, bet ir nuo žmonių pasitenkinimo. MMA pakelta gana stipriai – mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų atlyginimas į rankas išaugo beveik 180 Lt. Sprendimas teisingas ir turėtų būti nuosekliai tęsiamas ateityje, kad MMA augtų sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Reikia mokėti už realų darbą. Jei jau esame ES nariai, orumas ir žmogaus teisės turi būti norma. Jei žmogus tinginys, turi būti atleistas, o jei dirba, reikia ieškoti būdų, kad atlyginimas leistų jam patenkinti minimalius poreikius.
Negalima sakyti, kad didesnė MMA trukdo mažinti nedarbą. Pastaruosius 5–10 metų sausį nedarbas beveik visada didėdavo. Rinkoje atsiranda naujų žmonių, įmonės prisiderina prie naujo biudžeto. Vasaris, atvirkščiai, buvo pozityvus – gerokai sumažėjo bedarbių, nuo sausio daugėja laisvų darbo vietų. Be to, reikia žiūrėti, ar nebuvo galimybių neatleisti žmogaus. Nors dažnai paprasčiau atleisti, kitus apkrauti papildomais įsipareigojimais, sumokėti 200–300 litų, ir problema išspręsta. Ne to siekiama. Dirbantis žmogus turi patenkinti minimalius poreikius.
Kai kurios bendrovės tikrai neturi pinigų. Premjeras leido kreiptis dėl galimybės atidėti atlyginimo pakėlimą, bet jis nebuvo pakankamai principingas. Tikrai galima leisti nedidinti atlyginimo, jei verslo įmonės neturi pinigų, bet reikia apibrėžti sąlygas, nes viena įmonė iš tiesų neturi lėšų, o kita šiaip paprašys. Todėl Vyriausybei ir negalima rašyti dešimtuko, kaip ir dėl didesnio ryžto trūkumo.
O dėl pensijų reformos – negerai kalbėti apie jos stabdymą. Yra tiesos, kad gaunantieji didesnes pajamas daugiau laimi iš kaupimo, nors, jei žmogui 50 metų ar daugiau, niekas nesikeičia. Bet kalbama ne apie žmogų arti pensinio amžiaus, o apie jaunąją kartą, padėtį po 10–25 metų, kai gerokai padaugės vyresnių žmonių. Buvo padarytas saliamoniškas sprendimas.
Reikėtų atsakingiau įvertinti finansinius išteklius, kad nebūtų taip, kaip pradėjus pensijų kaupimo reformą, kai, atleiskite, buvo pasisavinta dalis vyresnių žmonių pajamų, užuot sudarius rezervą jų pensijoms apsaugoti. Reikia atsakingiau skaičiuoti, akcentuoti atskiro žmogaus atsakomybę už savo gyvenimą vyresniame amžiuje.
Gerą senatvę reikia užsidirbti. Dabar vienas dirba pagal verslo liudijimą, kitas gano karvutes, o paskui sakome: chebra, kur mano pensija? Taip negerai. Žinoma, turėsite teisę reikalauti ir jums bus sumokėta, bet kiti nukentės. Laikas formuoti atsakingos gerovės modelį. Einama ta kryptimi, nors gal dar ne viskas padaryta. Reikia sugriežtinti pensijų fondų investavimo sąlygas, kad jie labiau tarnautų socialiniam interesui.
Verslo lūkesčiai – nemaži
Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Robertas Dargis |
„100 dienų nėra laikas, per kurį būtų priimta naujų sprendimų ir jie įgytų galią. Vyriausybę galime vertinti avansu, nes kol kas jaučiame buvusių vyriausybių sprendimų pasekmes. Padidinę minimalią mėnesio algą jie įgyvendino savo rinkimų pažadą. Tai daugiau reikšmės turėjo smulkioms, regionuose dirbančioms įmonėms
Pozityviai reikėtų vertinti, kad Vyriausybė nedarė drastiškų mokesčių reformų, priešingai nei ankstesnė. Tai, ypač mokesčių srityje, leidžia tikėtis prognozuojamumo. Kalbos apie progresinius mokesčius kelia nerimą, bet darbo grupė turi užtektinai intelektinio potencialo priimti subalansuotus sprendimus. Jei progresinius mokesčius įvestų, juos pajustų nedidelė dalis žmonių – 15 proc. dirbančiųjų. Tai būtų daugiau socialinio teisingumo, o ne ekonomines pasekmes turintis mokestis. Apie jį kalbėti anksti, o iš šitos Vyriausybės blogų sprendimų nenorėčiau tikėtis.
Energetikos darbo grupė skaičiuoja, kaip įgyvendinti svarbiausius nacionalinės energetikos strategijos siekius – konkurencingą kainą ir nepriklausomybę. Nėra nusiteikimo paaukoti viską ant vieno aukuro – atominės elektrinės, žiūrima plačiau. Iškeltas geras prioritetas – šilumos energijos kaina, nes mes šilumai išleidžiame nepalyginamai daugiau nei elektrai. Vyriausybės sprendimai, tikiuosi, gyventojų išlaidas sumažins. Matyt, vyks biokuro plėtra. Atominė elektrinė gali veikti, tik projektą reikia vykdyti su regioniniais partneriais ir turėti aiškius finansavimo šaltinius, nes, jei visos pasekmės nuguls ant Lietuvos gyventojų pečių, padidės kasdienės išlaidos.
Kai kas dar negavo saulės šviesos, kad galėtų greitai augti. Negirdime apie verslo sąlygų gerinimą. Girdėjau, kad bus atgaivinta Saulėtekio komisija – geras A.Kubiliaus Vyriausybės kūrinys, tik neišplėtotas. Valstybės konkurencingumui svarbiausia – verslo aplinka, išlaisvinti žmonių kūrybiškumą. Verslo bandantys imtis žmonės, ypač jaunoji karta, yra nusivylę administraciniais barjerais, tikrintojų armijomis, todėl emigruoja.
Nekalbama apie darbo santykius. Ana Vyriausybė buvo parengusi teisingas ir subalansuotas įstatymų pataisas, tik jos atėjo ne visai laiku – keli mėnesiai iki rinkimų ir Seime buvo nepriimtos. Jei dabartinė Vyriausybė jas priimtų, valstybės konkurencingumui padėtų gerus pamatus.
Po juodo periodo renovacijos srityje dabar energijos kiekis bent paleisti procesą didelis. Aplinkos ministras V.Mazuronis labai stengiasi jį išjudinti, dėmesys iš Vyriausybės – milžiniškas. Bijau, kad neperdegtų ir neapsižiotų per didelio kąsnio. Renovacija turėtų išjudėti, bet nededu daug vilčių, kad šiemet turėsime renovuotus kelis šimtus namų, greičiau – keliasdešimt. Jei dėmesys neatslūgs, kitais metais matysime gerų rezultatų.
Keistas žingsnis – sveikatos sistemos pertvarkymai. Reikėtų lygiaverčiai įsileisti privatų kapitalą ir žiūrėti, kas naudingiau valstybei, kad žmonėms būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. Savo pinigus turėčiau pas geriausią gydytoją nunešti, o ne kur esu prirašytas.“
Slepiasi už ekspertų
Vytautas Dumbliauskas, politologas
 |
| Vytautas Dumbliauskas |
„Labiausiai pabrėžčiau šios Vyriausybės atsargumą – visais aštresniais klausimais sudaromos darbo grupės. Viena vertus, gražu – sena europietiškos civilizacijos svajonė, kad valstybę valdytų išmanantieji, kaip sakė Platonas, filosofai. Šiuo požiūriu Vyriausybė nusipelno pagarbos, kad neskuba kirsti, spręsti, o atiduoda ekspertams, išklauso įvairių nuomonių. Galbūt sprendimai yra kokybiškesni.
Bet vis dėlto sprendžia politikai. Toks jausmas, kad bandoma slėptis už ekspertų. Socialdemokratai turėjo ketverius metus ieškoti specialistų ir aptarti įvairius sprendimus. Ar pražiopsota, ar kaip… Vienas dalykas – samdyti ekspertus partijai, kitas – Vyriausybei. Gal tai suveikė, sunku pasakyti. Tai tikrai buvo galima daryti anksčiau.
Ekspertai gali pasakyti dvi priešingas nuomones. Vieni sako, kad reikia atominės elektrinės, kiti – kad ji yra per didelė našta, o galutinis žodis priklauso politikams. Laukiu, kada bus tie politiniai sprendimai kad ir dėl mokesčių, skalūnų dujų, renovacijos. Ateis laikas, kai reikės spręsti, ir tuomet, bijau, nugalės politikų interesai.
Politikai turi rūpintis, kaip patikti. A.Butkevičius dabar ant bangos – jam irgi norisi patikti rinkėjams. Jis – visai kitokia asmenybė nei A.Kubilius. Šis yra žiauresnis, – lyg generolas, kuriam nelabai rūpi eilinių kareivių buitis, būtis ir savijauta, jis sprendžia strateginius klausimus, kaip pasirodyti mūšyje. A.Kubiliui svarbiausia buvo išlaikyti fiskalinę drausmę. A.Butkevičius rūpinasi kiekvienu kareiviu. Pirmtakui galima tik pasapnuoti apie tokius reitingus kaip įpėdinio, nors A.Butkevičius kol kas nieko doro nenuveikė. A.Kubilius lyg ir daugiau padarė – sulaikė krizę, nors ir žiauria kaina, kurią mokės ateities kartos. Lietuvoje nėra linksma, o A.Butkevičius duoda stiprią viltį. Jei ji sužlugs, reitingai eis velniop.“
