Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais.
Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant išlaikyti miško naudojimo stabilumą, priimtas sprendimas vyriausybei siūlyti valstybinių miškų kirtimo normos nedidinti ir išlaikyti ją tokią, kokia buvo pastaruosius penkerius metus.
„Siūloma patvirtinti metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019-2023 metams – 11 168 hektarų plotą“, – rašoma dokumente, pateiktame svarstyti vyriausybei. Tačiau tokiam Kęstučio Navicko vadovaujamos ministerijos siūlymui iš pradžių pritarta nebuvo.
Siūlo kirsti brandžius miškus
Portalas LRT.lt kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir uždavė keletą klausimų dėl vyriausybės priimto nutarimo. Į ministerijai adresuotą laišką atsakė aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas. Elektroniniame laiške jis nurodė du interneto adresus, kuriuose – pranešimas spaudai, informuojantis apie ministrų kabineto priimtą sprendimą ir K.Navicko pasisakymas apie priimtą sprendimą socialiniame tinkle.
Pranešime spaudai, kurio internetinė nuoroda buvo atsiųsta, cituojamas aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kurio teigimu, padidinus metinę kirtimų apimtį. bus įgyvendinta Miškų įstatyme nustatyta sąlyga – neviršyti metinio medienos prieaugio.
Taip pat rašoma, kad toks vyriausybės sprendimas leis dar racionaliau naudoti valstybinių miškų išteklius bei padidinti žaliavinės medienos pasiūlą didmeninės prekybos aukcionuose. Pasak aplinkos ministerijos, nežymiai didėsianti kirtimų norma užtikrins ne tik valstybinių miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, bet ir tinkamą aplinkosauginių bei socialinių funkcijų palaikymą, padės išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą.
Tuo tarpu ministras K.Navickas socialiniame tinkle rašė, kad pats skaičius – 6 proc. – gali kelti interpretacijų, tačiau savaime nieko nepasako, nes pagrindiniai miško kirtimai yra planuojami ne tik pagal medienos rūšis, bet ir pagal vietoves, kurios turi gamtinę vertę.
„Bendroje diskusijoje, vykusioje Aleksandro Stulginskio universitete, miškininkai ir gamtininkai sutarė, kad mažiausias poveikis biologinei įvairovei yra daromas ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose.
Tačiau būtina mažinti miško naudojimo intensyvumą gamtiškai vertingose ir jautriose teritorijose – rekreaciniuose miškuose (II grupės), kertinėse miško buveinėse ir Natura 2000 teritorijose“, – dėstė aplinkos ministras.
Anot jo, tai vertindama aplinkos ministerija nurodė Valstybinių miškų urėdijai skirti ypatingą dėmesį šių tipų miškų apsaugai – investuoti į gamtotvarkines priemones arba visiškai apriboti ūkinę veiklą ypač vertingos paskirties miškuose.
„Miško kirtimų apimtys padidintos, remiantis Miško ūkio konsultacinės tarybos rekomendacijomis. Jos paremtos tuo, kad didžiausia Lietuvos miškų plėtra vyko pokario metais ir dabar atėjo šių miškų brandos amžius.
Tai, kad mūsų šalies valstybiniai miškai naudojami labai atsakingai, parodo objektyvus ir visuotinai pripažįstamas rodiklis – per tą patį laikotarpį iškertamos ir priaugančios medienos santykis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė K.Navickas.
„Darnios Lietuvos vyriausybės programoje“ kalbama apie pastebimą tendenciją mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas jo funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. Todėl, kaip rašoma programoje, bus siekiama rasti sprendimą, suderinant ekonominius interesus, teisę į nuosavybę ir gamtosauginius, kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus.
Pranešime spaudai, kurio internetinę nuorodą atsiuntė ministro patarėjas, teigiama, jog tai, kad mūsų šalies valstybiniai miškai naudojami darniai, parodo objektyvus, visuotinai pripažįstamas rodiklis – per tą patį laikotarpį iškertamos ir priaugančios medienos santykis.
Portalas LRT.lt taip pat paklausė, kodėl Aplinkos ministerijoje nutarta vyriausybei siūlyti nedidinti kirtimų normos, nors tokiam siūlymui vėliau pritarta nebuvo.
Aplinkos ministro patarėjas M.Bajarūnas raštu atsiųstame atsakyme teigė, kad „vyriausybės sprendimas nežymiai didinti metinę pagrindinių miško kirtimų normą paremtas Miškų ūkio konsultacinės tarybos rekomendacijomis racionaliau išnaudoti miško išteklius. Tai neprieštarauja „Darnios Lietuvos Vyriausybės programai“, ir toks vyriausybės sprendimas neturi principinio skirtumo nuo Aplinkos ministerijos pirminio siūlymo išlaikyti ankstesnes metines kirtimų apimtis.“
Ministerija pakeitė griežtą poziciją
Apie tai, kad Aplinkos ministeriją pakeitė poziciją dėl miškų kirtimo normos, kalbėjo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas. Pasak jo, anksčiau surengtose diskusijose ministerijos atstovai, taip pat ir viceministras M.Norbutas kategoriškai teigė, kad kirtimų norma didinama nebus. Tačiau panašu, kad jų pozicija pasikeitė.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys kalbėjo, kad kovo mėnesį organizuotoje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir universitetų mokslininkai, viceministras išsakė griežtą poziciją: „Tuomet ministerija buvo gana griežtos pozicijos, sakė, kad normos tikrai nekeis. Dabar nuomonė pasikeitusi visiškai.“
Pasak jo, tokią pat poziciją ministerijos atstovai išsakė ir kitoje diskusijoje, kurioje su buvusių Švedijos premjeru diskutuota, jog Lietuvoje miškai naudojami per mažai, palyginus su Švedija. Tada, kaip sakė S.Gentvilas, Aplinkos ministerija taip pat nesileido į kalbas dėl miškų kirtimo normos didinimo.
„Kodėl pakeista? Tikrai ne dėl biokuro, čia blogas argumentas. Manau, kad biokuro tikrai užtenka. Manau, kad tai dėl pramonės ir vietos žaliavos išteklių suderinamumo. Tai yra logiška kirtimų norma. Blogai yra tai, kad Aplinkos ministerija viena kalba, kita daro. Čia matau didžiausią problemą“, – komentavo liberalas, nesiėmęs komentuoti, kodėl pasikeitė Aplinkos ministerijos pozicija, kurią pavadino radikalia.
Sprendimą palaiko
Visgi, nepaisant pasikeitusios ministerijos pozicijos, S.Gentvilas teigė vyriausybės sprendimą palaikantis. Anot jo, atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje per daug medienos nepanaudojama, ji tiesiog supūva. Miškas Lietuvoje, pasak S.Gentvilo, kertamas lėtai, išskyrus konkrečias vietoves, kuriose vykdomas agresyvus medžių kirtimas.
„Jei žiūrėtume skaitine išraiška, tai mes iškertame mažai miško, jo Lietuvoje nuosekliai daugėja. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje yra trigubai daugiau miško nei Smetonos laikais. Kirtimų normą tikrai galima didinti nepakenkiant ekologinei sistemai. Dėl to Lietuvoje yra absoliutus sutarimas kone tarp visų miškininkystės mokslininkų“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Pūvantis miškas – absurdiškas argumentas
Tačiau visiškai kitokios pozicijos nei politikai laikosi gamtos puoselėtojai. Judėjimo „Už gamtą“ direktorius Algirdas Knystautas, vos paklaustas, kaip vertina tokį ministrų kabineto sprendimą, rėžė, kad jam kategoriškai nepritaria.
„Judėjimas „Už gamtą“ yra kategoriškai prieš tokį didėjimą. Daroma daugybė nesuprantamų žingsnių. Urėdijos jau išnaikintos, dabar yra viena, padaryta monopolija, o Lietuvos miškai atiduoti užsieniečiams, „ikėjoms“ (parduotuvėms „IKEA“ – aut.). Pagrindinis tikslas yra tik didinti kirtimus ir parduoti apvaliąją medieną, kas yra visiškai nereikalinga ir nepelninga, nes tai yra neapdirbta mediena, neturinti pridėtinės vertės“, – sakė A.Knistautas, pridurdamas, kad miškai šiuo metu yra švaistomi ir vis daugėja plynų kirtimų.
„Absurdo teatru“ pašnekovas pavadino argumentą, kad neiškirsti ir pasenę miškai supūva. Į tai jis atsakė klausimu: „Kaip nesupuvo Belovežo giria, kurioje ilsėjosi Jogaila, keliaudamas į Lenkiją?“ Be to, pasak gamtininko, net jei miške ir yra pūvančių medžių, juose veisiasi gyvi organizmai, taip tapdami miško ekosistemos dalimi.
„Miškas nėra bulvių laukas. Tai yra sudėtinga, kompleksinė ekosistema, ji palaiko biologinę įvairovę, kuri yra pripažįstama visais lygiais. Nepaprastai svarbu, kad nenyktų ta biologinė įvairovė, kuri tiesiog nyksta akyse.
Juokingiausias argumentas – tai kad miškas pūva. Būtent toks miškas, kurį priimta vadinti sengire, yra lizdas biologinės įvairovės, daugybės gyvūnų ir augalų rūšių, kurios palaiko tą ekosistemą ir yra labai reikalingos balansui išsaugoti“, – kalbėjo judėjimo vadovas.
Ne ką mažiau A.Knystauto kritikos susilaukė ir teiginys, kad Lietuvoje miškų nuolat daugėja ir jų esą gerokai daugiau nei buvo prieš šimtą metų. Pasak judėjimo „Už gamtą“ vadovo, į bendrą miškų skaičių šiuo metu įskaičiuojami ir jaunuolynai, kurie tikrais miškais taps tik po keliolikos ar kelių dešimčių metų.
„Kalbėti apie miškų plotų didėjimą yra tiesiog juokinga, nes net jei apsodino tą iškirstą plotą, tai koks jis miškas? Ten auga pušaitės, kurios yra metro dydžio. Tai visiškai ne miškas, bet statistiškai užskaičiuojama, kad čia yra miško plotai. Tai miško plotai tik formaliai, bet ten miško nėra ir labai negreitai bus“, – kalbėjo A.Knistautas, pridurdamas, kad, nors formalių miško plotų daugėja, tikrų miškų darosi vis mažiau.
