Taip premjeras antradienį iš Seimo tribūnos atsakinėjo į opozicijos atstovų užduotą klausimą apie greituosius testus, kurių įsigijimo aplinkybes aiškinasi teisėsauga.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau skelbė, jog L.Savickas premjero S.Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.
Vienas testas, kurių iš viso įsigyta per 500 tūkst., SAM ir NVSPL atsiėjo maždaug 12 eurų, kai Krašto apsaugos ministerija (KAM) už tokius pat testus, pasak LRT, sumokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.
Kritika žurnalistų darbui
Iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjęs premjeras S.Skvernelis aiškino, kad nacionalinio transliuotojo LRT Tyrimų skyrius pateikė nepilną situacijos vaizdą.
„Suprantu, kad prieš rinkimus niekam nereikia tiesos, teisingumo nereikia. Bet bent jau nacionalinis transliuotojas, turintis labai svarbią visuomenės informavimo misiją, galėjo šiek tiek daugiau pasivarginti ir pateikti tikslesnę informaciją visuomenei. Juo labiau kad tai daro ne bet koks žurnalistas, o Žurnalistinių tyrimų skyrius“, – dėstė ministras pirmininkas.
„Transliuotojas, atlikdamas „tyrimą“ pagal jų kodeksą, suklydo švelniai tariant. Noriu tikėtis, kad suklydo, tiek atlikdamas elementarius aritmetinius veiksmus, tiek teikdamas informaciją visuomenei: nurodydamas nepilną informaciją apie greitųjų testų kainą, pasirašytas sutartis, tiekėjus, rinkos kainas, keltus reikalavimus tiekėjams dėl greitųjų testų ir pristatymo terminų – kas labai svarbu – ir kiekių“, – tęsė jis.
Politikas tikino, jog SAM ir KAM pirkimus atliko skirtingu laikotarpiu, juose tiekėjams esą kelti ir skirtingi reikalavimai dėl pristatymo.
Vienur buvo daugiau nei mėnesis pristatymo terminai, kitur tą padaryti reikėjo per savaitę arba nedelsiant.
„Vienur buvo daugiau nei mėnesis pristatymo terminai, kitur tą padaryti reikėjo per savaitę arba nedelsiant“, – teigė S.Skvernelis.
Be to jis tikino, jog KAM vėliau sudarė dar dvi sutartis dėl greitųjų testų pirkimo. Esą tuomet testai pagal vieną sutartį buvo įsigyti už 4 eurus, o pagal kitą maždaug už 12 eurų skaičiuojant vieneto kainą.
Sako, kad tyrimą bandoma politizuoti
Į Seimo tribūną S.Skvernelis stojo po to, kai klausimą apie greitųjų testų pirkimą iškėlė opozicinių frakcijų atstovės. Jos teiravosi, kodėl ministras pirmininkas nesustabdė „Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijono greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už keturis kartus mažesnę kainą“.
Atsakinėdamas į šį klausimą, premjeras pareiškė, kad jis tiesiogiai sietinas su artėjančiais Seimo rinkimais. Bet tai, anot jo, neišskirtinis atvejis – esą prieš bet kokius rinkimus ikiteisminius tyrimus politikai bando supolitizuoti.
Mes rinkimų metu bandome šį klausimą padaryti rinkiminės kampanijos dalimi.
„Jeigu teisėsaugai kyla klausimų, teisėsauga atlieka tyrimą. Tyrimą atlieka, nereikia teisėsaugos tampyti, tegul ramiai dirba. Tačiau vėlgi – mes rinkimų metu bandome šį klausimą padaryti rinkiminės kampanijos dalimi“, – dėstė S.Skvernelis.
Be to, jis neigė Vyriausybės indėlį perkant greituosius testus, aiškindamas, kad tai darė kitos institucijos.
„Visas su greitaisiais testais susijusias procedūras atliko atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė visuomenės sveikatos laboratorija griežtai laikantis tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų“, – sakė premjeras.
Ekspertų išvados leido priimti tokius sprendimus, kad reikia testuoti, testuoti, testuoti.
Be to, jis tvirtino, kad greitieji testai tuo metu buvo skubiai perkami, nes „ekspertų išvados leido priimti tokius sprendimus, kad reikia testuoti, testuoti, testuoti, ir kuo daugiau, o tų testų buvo ne tiek, kad galėtume nuo šimto per parą visų laboratorijų pereiti prie šešių tūkstančių“.
Nors testuoti ekspertai tuomet siūlė ne greitaisiais, o PGR testais, nustatančiais susirgimą COVID-19.
Strėlės opozicijai
S.Skvernelis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarp opozicionierių, uždavusių jam klausimą, yra ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, o jos bendrapartiečiui Redui Laukiui tyrime dėl greitųjų testų yra pareikšti įtarimai.
S.Skvernelis teigė jo nekaltinantis, nes esą nėra teismo sprendimo.
„Bet faktas tas, kad jūs šituos klausimus galėtumėt užduoti ir jis mielai juos atsakytų“, – kreipdamasis į Seimo salėje sėdinčią A.Armonaitę kalbėjo premjeras ir darė prielaidą galbūt R.Laukys, vadovaujantis įmonei, sulaukusiai netiesioginio užmokesčio už parduotus greituosius testus, finansiškai bandė paremti Laisvės partiją rinkimuose.
Po šio teiginio Seimo salėje nuskambėjo A.Armonaitės juokas, o S.Skvernelis patikino, kad tai – tik jo retorinis klausimas.
Beje, įtarimų sulaukęs R.Laukys narystę Laisvės partijoje sustabdė.
Kitai opozicionierei – socialdemokratei Dovilei Šakalienei – premjeras pasiūlė dėl greitųjų testų pasikonsultuoti su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovu Sauliumi Čaplinsku, su socialdemokratais dalyvaujančiu Seimo rinkimuose.
-
R.Karbauskis: atrodo, kad tyrimus atliekančios tarnybos pradeda politikuoti
-
Premjeras: daugiausia klausimų kelia tai, kodėl tyrimą dėl greitųjų testų atlieka FNTT
-
L.Savickas: sprendimus dėl greitųjų testų pirkimo priėmė A.Veryga
-
L.Savickas: jokių FNTT įtarimų sau ar Vyriausybės kanceliarijai neišgirdau
-
Greitųjų testų tyrime kaip specialusis liudytojas apklaustas premjero patarėjas J.Kairys
S.Skvernelis atkreipė dėmesį ir į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žodžius: konservatorius esą svarstė, kad istorija, susijusi su greitųjų testų pirkimu ir premjero patarėjų statusu, S.Skverneliui nepalanki. Visa premjero rinkimų kampanija, pasak G.Landsbergio, turėjo būti pastatyta ant didvyriškos pergalės prieš COVID-19.
„Priešiškos televizijos mums kaip tik ir siūlo mėšlą“
„Taip, tai didvyriška pergalė. Ne premjero, – taip į konservatoriaus pasvarstymus atsakė S.Skvernelis. – Tai pergalė Lietuvos žmonių: nuo eilinio valstybės tarnautojo, kuris naktimis turėjo daryti tuos sprendimus, greitai daryti, žaibiškai [...] iki mediko, kuris nebijojo atsakomybės ir taikė eksperimentinį gydymą su galimom pasekmėm, kad tas gydymas gali baigtis letališkai.“
Tiesa, pasak premjero, šią „didvyrišką“ istoriją bandoma sumėšlinti.
Kiekvieną istoriją, sėkmės istoriją, didvyrišką ar nelabai, galima – atsiprašant – sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba.
„Tačiau kiekvieną istoriją, sėkmės istoriją, didvyrišką ar nelabai, galima – atsiprašant – sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „šūdmala“ – ne jo terminas.
Pabaigoje S.Skvernelis pacitavo ištrauką iš Laisvės premijos laureato, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalbos.
„Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą ir amžiną egzaminą: gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo. Priešiškos televizijos mums kaip tik ir siūlo šį kūdikių maistelį. Siūlo jį visam pasauliui, daug investuoja“, – pacitavo S.Skvernelis.
Tąkart sakydamas kalbą V.Landsbergis prisiminė Sovietų Sąjungos laikus, dabartinę Rusijos įtaką bei propagandą. Ką šių dienų ir įvykių kontekste turėjo omeny, minėdamas „priešiškų televizijų“ siūlomą mėšlą, ministras pirmininkas nepatikslino.
Beje, naujienų agentūra BNS pastebi, kad S.Skvernelis iki paskutinės sekundės išnaudojo visą klausimams į atsakymus skirtą laiką, Seimo statute numatytas 20 minučių, ir baigęs pasisakymą opozicijai protestuojant paliko tribūną. Vėliau opozicijos reikalavimu buvo balsuojama, ar atsakymus pratęsti, tačiau valdančiųjų balsais tam nepritarta.
