„Ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos detalios informacijos“, – pranešė Vyriausybė.
Į komisiją trečiadienį kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis. 15min žiniomis, ji į posėdį susirinko ketvirtadienį 15 val.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau ketvirtadienį Seime žadėjo, kad Vyriausybė „ras sprendimus dėl sutarties galiojimo nutraukimo taip, kad Lietuvos Respublikai dėl to kiltų mažiausios finansinės žalos rizika“.
Komisijos posėdžiai yra nevieši. Joje dirba Vyriausybės, kelių ministerijų, žvalgybos, teisėsaugos institucijų atstovai.
Komisija gali vertinti, ar sandoriai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Jos sprendimas teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
Pagal įstatymą, konstatavus, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jis negalioja nuo Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo momento.
Lietuvoje pastarosiomis dienomis kilo politinė įtampa, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ tęs baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį, nepaisant trečiadienį įsigaliojusių JAV sankcijų.
Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti dėl susidariusios padėties, bet premjerė kol kas tokio sprendimo nepriėmė.
Sankcijų rebusas
Jungtinės Valstijos sankcijas „Belaruskalij“ paskelbė šiemet rugpjūtį, minint suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metines. Jų įsigaliojimas buvo atidėtas iki gruodžio 8 dienos.
Trečiadienį įsigaliojusios sankcijos taikomos JAV subjektams ir sandoriams JAV doleriais, taigi tiesioginio teisinio poveikio Lietuvos įmonėms neturi.
Artėjant JAV sankcijų įsigaliojimo terminui, Lietuvoje įkaito diskusijos, ar šalis elgtųsi nuosekliai, tęsdama tranzitą. Kai kurie analitikai svarstė, kad tranzitas sustos dėl to, kad bankai atsisakys aptarnauti sandorius. To tikėjosi ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovai patvirtino lapkritį priėmę iš „Belaruskalij“ avansinius mokėjimus, todėl bent gruodį tranzitas tęsis. Įmonės vadovų teigimu, vėliau tai priklausys nuo bankų ir valstybės institucijų pozicijos.
Susisiekimo ministras M.Skuodis ketvirtadienį sakė, kad tokia situacija susiklostė, nes Lietuva neturi patirties tokių sankcijų taikymui. Jo vertinimu, sprendimus stabdyti tranzitą gali priimti arba Seimas, arba Vyriausybė.
Ministro nuomone, baltarusiškų trąšų gabenimas per Lietuvą pagrįstai kelia ne vieną nacionalinio saugumo klausimą.
Tuo tarpu maždaug 11 mln. tonų Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos į laivus Klaipėdos uoste kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.
2018 metais pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ galioja iki 2023 metų pabaigos.
Europos Sąjunga savo sankcijas „Belaruskalij“ įvedė šiemet birželį, bet jos negalioja iki tol sudarytiems sandoriams.
Stabdyti tranzitą lietuvius ne kartą ragino ir baltarusių opozicija. Ji pabrėžia, kad „Belaruskalij“ pinigais yra finansuojamos represijos prieš pilietinę visuomenę.