Jis priimtas trečiadienį per Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinį posėdį.
Kreipimesi pažymima, kad socialinė lytis nėra duotybė.
„Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį“, – aiškina dvasininkai.
Vyskupai ragina ugdyti pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, stiprinti šeimos institutą, ugdant pagarbos kitam asmeniui mentalitetą ir įgūdžius.
„Palaikome ne Stambulo konvenciją ir joje numatytas teisėkūros priemones, bet efektyvius veiksmus, įgyvendinant Lietuvos teisėje jau egzistuojančias kovos su smurtu prieš moteris priemones“, – pabrėžiama kreipimesi.
Šalies vadovė praėjusią savaitę pateikė Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, skirtą kovai su smurtu prieš moteris, tačiau dalies politikų ir organizacijų vertinamą kritiškai.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai šį terminą dažniausiai vartoja kaip „socialinė lytis“.
Teikdama ratifikuoti šią konvenciją prezidentė pabrėžė, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nekeičia, neišplečia lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.
Prezidentė kartu argumentavo, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
Anot Prezidentūros, konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, ir konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų – Lietuvos kaimynė Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija.
