Arkivyskupas K.Kėvalas: A.Toliatas pasirinko netinkamą formą diskusijai, tačiau dėl to neturėtume jo tildyti

Kunigai įvairiais šalies gyvenimo klausimais reiškia nuomonę ne tik pamaldų metu, bet ir socialiniuose tinkluose.

Pasak K.Kėvalo, Lietuvos vyskupų konferencija yra parengusi gaires, kaip dvasininkai turėtų komunikuoti virtualioje erdvėje, tačiau kiekvienu klausimu jų pasisakymų nereguliuoja.

„Pagrindinis dalykas, kurio prašome kunigų, – pagarba kitam žmogui ir jo kitoniškumui, kitokiai nuomonei. Antra gairė yra, kad kalboje negali būti kitą žmogų įžeidžiančių epitetų. Kalba negali būti nukreipta prieš žmogų kaip asmenį. Tai yra bendros gairės.

Konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl Stambulo konvencijos, ar panašiai, vyskupai nenurodo kaip kalbėti, nes tada reikėtų reguliuoti kiekvienu klausimu laisvę pasisakyti kunigui. Užduotis neįmanoma ir bereikalinga, nes kunigai irgi yra piliečiai. Vyskupų konferencija negali įsakyti kunigui vienu klausimu tylėti ar kitu kalbėti“, – įsitikinęs jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vyskupai su popiežiumi

Pasak K.Kėvalo, socialiniai tinklai yra geras įrankis nuomonei reikšti, tačiau nereikėtų perlenkti lazdos.

„Socialiniai tinklai mums davė galimybę reikšti nuomonę ir mes neturėtume to išsigąsti, nebent tai būtų neapykantos ir smurto kurstymas. Visi gerai suprantame, kad tai yra perlenkta lazda. Bet jei žmogus pareiškia, kad turi nuomonę kažkokiu klausimu, kodėl kažkas turėtų išsigąsti? Tai reiškia, kad jis rūpinasi plačiau, nei savo kiemu ir savo reikalais. Mes taip pat giname oponentų teisę pasisakyti prieš mus“ – pabrėžė Kauno arkivyskupas metropolitas.

Maldeikienė ir Toliatas

Komentuodamas praeitą savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ kilusį garsaus kunigo A.Toliato ir europarlamentarės A.Maldeikienės konfliktą, kuomet kunigas paviešino politikės jam siųstas privačias žinutes, K.Kėvalas sako manantis, kad dvasininko pasirinkta diskusijos forma – pokalbių viešinimas – buvo netinkama. Tačiau, jo nuomone, tai neturėtų tapti priežastimi tildyti kunigą.

„Kad jis išviešino pasikalbėjimą, galbūt tai nėra geriausias variantas diskusijos. Bet tas pasikalbėjimas neliečia asmens, kaip tokio – jis liečia aptarinėjamą temą.

Reikia skirti, kur yra žmogaus asmeniniai, privatūs, sąžinės dalykai, ir tie, kur yra nuomonė, bendras diskusijų objektas, bendrai rūpimi klausimai. Tai yra du pasauliai. Jis išviešino pasaulio dalį, kuri nėra išpažintis.

Ar jis tą gerai padarė – man sunku spręsti, nes nežinau jų pokalbių konteksto. Iš kitos pusės – mes visi esame žmonės ir galime padaryti klaidų, bet vėlgi – ta klaida buvo susijusi su forma, o ne esme. Tikrai sakyčiau, kad šioje vietoje yra kvestionuotina, ar tokiu būdu galime kalbėtis. Bet negalime kvestionuoti, kad kalbėjimo teisė apskritai turėtų būti užgniaužta“, – komentavo K.Kėvalas.

Iš kitos pusės – mes visi esame žmonės ir galime padaryti klaidų

K.Kėvalas įsitikinęs, kad visuomenėje turėtų vyrauti pagarba visoms nuomonėms, nepriklausomai nuo to, kas jas išsako, o pasisakantys prieš žodžio laisvę, tyliai simpatizuoja totalitarinėms santvarkoms.

„Jeigu žmogus yra tildomas, dėl to, kad jis turi kitokią nuomonę, tai reiškia, kad kito žmogaus demokratiniai ir pilietiniai įgūdžiai tikrai neišvystyti ir faktiškai tai ilgesys, vadinamosios, „geležinės rankos“ politikos. Tokioje visuomenėje gyventi yra įtempta, nes aplink visuomet yra kitaip mąstančių. Žmonija iki šiol nieko geriau nėra sugalvojusi, kaip demokratinė visuomenė ir leidimas žmogui reikšti savo nuomonę“, – pabrėžė arkivyskupas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Kėvalas

K.Kėvalo nuomone, kunigų dalyvavimas politikoje – neišvengiamas ir reikalingas.

Jei žmogus rūpinasi bendruoju gėriu, jis jau tam tikra prasme politikuoja, – teigia dvasininkas.

Tačiau, pasak jo, kunigai neturėtų tapti partijų ar politinių kandidatų lobistais.

„Ar kunigas gali tą daryti? Vis dėlto jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gali pareikšti savo nuomonę. Tai, kad kunigystės sakramento pagrindu, ar dėl to, kad žmogus yra Bažnyčios atstovas, jis jau nebeturi teisės pasisakyti, aš manau, kad tai yra neteisinga“, – vertino K.Kėvalas.

Tai, kad kunigystės sakramento pagrindu, ar dėl to, kad žmogus yra Bažnyčios atstovas, jis jau nebeturi teisės pasisakyti, aš manau, kad tai yra neteisinga.

„Aišku, jei yra daromas organizuotas spaudimas, ar kai kurie dalykai, kurie galėtų būti su lobizmu susiję, tokiu atveju būtų galima kvestionuoti dalykus – patį veikimo būdą. Bet pats pasisakymas tikrai negali būti kvestionuojamas, kitaip mes neturime demokratijos“, –kalbėjo vyskupas.

Jis paaiškino, kad vienaip ar kitaip dalyvaudami politikoje dvasininkai, vis gi neturėtų peržengti ribos ir agituoti už konkrečią politinę jėgą.

„Mes konkrečių žmonių, arba konkrečios partijos negalime iškelti virš kitų. Bažnyčios tam tikri saugikliai sudėti kunigams – mes negalime tapti lobistų organizacija, proteguodami vienus, tarsi tik jie mūsų vertybėms atstovauja“, – pridūrė K.Kėvalas.