Svarbiausios viso krikščioniškojo pasaulio šventės – šv. Velykų – ištakų vysk. K.Kėvalas patarė ieškoti žydų religijoje, nes tai viena pagrindinių žydų švenčių, žyminti jų išėjimą iš Egipto.
„Pačios šventės esmė – priminti, kad žmogus yra nemirtingas, kad kiekvienam iš mūsų yra skirtas amžinas gyvenimas ir kad mirtis nėra paskutinis žmogaus gyvenimo akcentas, o tik vartai į amžinybę. Kristus, būdamas taip pat žmogus, parodo galimybę, kuri laukia mūsų visų. Tai reiškia, kad žmogus nėra tik trąša žemėje, bet skirtas labai galingam ir didžiam tikslui, ir kad žmogaus gyvenimas yra tik pradžia, o mirtis – tik perėjimas“, – apie Velykas kalbėjo vyskupas.
Velykas švenčia visas krikščioniškasis pasaulis, nesvarbu kokiai denominacijai tikintieji priklauso, nes, anot vysk. K.Kėvalo, apie šią šventę „formuojasi visos Bažnyčios tikėjimas“.
Paklaustas, kaip reikėtų švęsti šią šventę, vyskupas kalbėjo ir apie maldos svarbą, ir apie buvimą su artimaisiais. „Mes esame kviečiami atvykti į Bažnyčią pasimelsti ir švęsti kartu su visa krikščioniška bendruomene. Tai ne tik asmeninė, bet ir bendruomenės šventė, primenanti, kad mes visi esame susieti panašiu likimu ir panašiu lūkesčiu. Šv. Mišių šventimas Velykų rytą yra labai iškilmingas ir įspūdingas, nes visa liturgija suformuota taip, jog žmogus pajustų iškilmes, tą tikrąjį džiaugsmą. Ši šventė yra skirta padrąsinimui, kad ši tikrovė neatrodytų kaip kokia ašarų pakalnė, – sakė vyskupas. – Labai svarbu švęsti ir šeimoje, susirinkti kartu prie bendro stalo, mušti tradicinį kiaušinį, pasišnekėti, pabūti, nes tai ir šeimos šventė, ji turi jungti šeimos narius.“
Anot vysk. K.Kėvalo, pats svarbiausias linkėjimas šių Velykų proga – neprarasti vilties ir žiūrėti į pasaulį pozityviu žvilgsniu, nes „mūsų tikrovė yra didinga ir ruošia mus amžinybės tikrovei“.
„Velykos mums primena, kad mes neturime nukabinę nosių eiti per šį gyvenimą, nes esame paveldėję nepaprastą, galingą pažadą ir viltį. Galėtume klausti, ar tai yra tikrovė, ar ne išsigalvojimas, bet istorija mums duoda labai aiškių ženklų, kad tai nėra kas nors suklastota. Tai realybė, už kurią pirmieji Kristaus mokiniai guldė galvas, nors Kristų nukryžiavus ir išsilakstė. Tai rodo, kad įvyko kažkas nepaprasto, – Šv. Velykų proga kalbėjo vyks. K.Kėvalas. – Tą nepaprastumą turėtume jausti ir savo gyvenime, ypatingai jeigu jaučiame gundymą nusiminti, sakyti, kad nieko gero nebus, viskas blogai aplinkui. Mes esame pakviesti spinduliuoti labai pozityvų požiūrį į pasaulį, viltį bei džiugesį. Tam mus paskatina ir Velykų šventimas.“
