Antradienį Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo etikos sargus dėl V.Bako pasisakymų apie teismų pertvarką. Teisėjų tarybą papiktino tai, jog komiteto pirmininkas, reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo, akcentavo būtinybę pertvarkyti teismus ir diskreditavo teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą ir viešai kurstė nepasitikėjimą juo.
V.Bakas 15min trečiadienį sakė, kad tai, kokios reakcijos sulaukė kritika, esą rodo sistemos išsigimimą.
„Po šios reakcijos mes rimtai kalbėsime frakcijoje“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, jog šiuo metu jo visas dėmesys skiriamas parlamentinio NSGK tyrimo išvadų įgyvendinimui.
„Aš turiu savo darbotvarkę, kuri yra padiktuota parlamentinio tyrimo“, – sakė jis ir pridūrė dabar dirbantis su neteisėto lobizmo priežastimis.
NSGK pirmininkas teigė frakcijoje siūlysiantis sudaryti darbo grupę, kuri savo ruožtu siūlys sprendimus, susijusius su teismų problemomis.
Paklaustas, kaip vertina Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pareiškimą, kad teismų sprendimus reikia įgyvendinti, o ne jais abejoti, V.Bakas sakė nenorintis komentuoti parlamento pirmininko siūlymų, o pats turintis kitą nuomonę.
„Aš manyčiau, kad šiandien situacija yra tokia su teismų problemomis, kad politikai turi ne tik abejoti, bet ir būti labai aktyvūs taisant arba gydant teismų sistemą“, – sakė jis.
Šiandien situacija yra tokia su teismų problemomis, kad politikai turi ne tik abejoti, bet ir būti labai aktyvūs taisant arba gydant teismų sistemą.
Anot parlamentaro, po teisėjų kyšininkavimo skandalo reikia ne tik abejoti, bet ir susitelkti į politinius sprendimus.
„Jeigu teismų savivalda pati nepajėgia siūlyti sprendimų, priešingai – bando prisidengti arba neigti, arba persekioti tuos, kurie tas problemas kelia, tada turi įsitraukti parlamentas. Aišku, šiek tiek... Aš tikiuosi, kad Seimo pirmininkas nebuvo gavęs visos informacijos“, – aiškino jis.
Laukia, kaip pasibaigs prezidento rinkimai
V.Bakas sakė, kad apie teismų sistemos pertvarką reikės rimtai kalbėti po prezidento rinkimų: „Reikės susėsti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, kartu ir partijoms pasitarti, kaip teismams padėti būti nepriklausomiems ir kaip teismams padėti tapti tokia institucija, kuria visuomenė pasitikėtų. Nes jie patys to nesugeba padaryti.“
Paprašytas patikslinti, ar nesiūlys greitų sprendimų, o vietoje to nori plataus dialogo, V.Bakas tvirtino, kad jei jis būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovu, jis „turėtų tam resursų“.
„Arba jeigu gyvenime tektų būti atsakingam už Teisingumo ministeriją, galima būtų turėti ir atitinkamus įrankius, kurie padėtų dirbti su teismų problema. Dabar aš imsiuosi iniciatyvų, bet aš pradedu diskusiją tuo klausimu. Aš tikėjausi, kad po skandalo teismų savivalda pati inicijuos pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad teismų nepriklausomumas būtų užtikrintas, kad teisėjų gebėjimai augtų, bet dabar ji pasuko kitu keliu ir man tai netikėta“, – kalbėjo jis.
V.Bakas tęsė, kad užuot bendradarbiavusi, Teisėjų taryba nusprendė išnaudoti teismų nepriklausomumo institutą – juo prisidengdama esą bando riboti žmonių nuomonę.
„Pradedam nuo žmonių, kurie skiriami teisėjais. Turi būti peržiūrėta iš principo atrankų, paskyrimo procedūra. Formaliai galbūt viskas ir veikia, bet, tiesą sakant, turėtų gal būti siūlomi Seimui du, trys kandidatai, nes jie neturi ką Seime pasakyti. Į komitetus, į frakcijas ateina pretendentai, jie net neturi ką pasakyti visuomenei. Mes skiriame Aukščiausiojo Teismo teisėją, jis, be CV, daugiau nieko neturi pasakyti“, – 15min trečiadienį paklaustas, kaip reikia reformuoti sistemą, kalbėjo Seimo narys.
Mes skiriame Aukščiausiojo Teismo teisėją, jis, be CV, daugiau nieko neturi pasakyti.
Jo teigimu, svarbu, kodėl į pareigas siūlomas vienas ar kitas teisėjas, kokios savybės vertinamos, kodėl vienas skiriamas su patirtimi, kitas – visai be jos.
V.Bakas svarstė, kad skiriant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, galbūt Seimui galėtų būti teikiama ne viena, o dvi kandidatūros, kad parlamentarai galėtų sužinoti jų požiūrį į teismų sistemą, ir tada pasirinkti.
„Kalbant apie apeliacinius ir apygardų teismus, gal galėtų būti rotacija“, – taip pat svarstė jis.
Anot NSGK pirmininko, išnagrinėjus pastarųjų metų praktiką, teismai, nors ir yra pajėgūs spręsti stambios korupcijos bylas, bet užtikrinti teisingumo – ne, nes skiriamos baudos esą yra labai mažos.
Todėl, anot jo, ir verta pagalvoti apie antikorupcinius teismus.
„Nes mes nepajudam trejus metus iš vietos, kalbant apie korupcijos indeksą. Galbūt korupcinėse bylose reikalingi tarėjai. Valstybė turi turėti požiūrį: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, partijų susitarimas dėl problemų, susijusių su teismais“, – kalbėjo jis.
V.Bakas įsitikinęs, jog kosmetinių pataisymų nepakaks, nes dabar jau kalbama apie tai, ar tokia sistema pajėgi vykdyti teisingumą.
„Grėsmė demokratijai, mano nuomone, didesnė yra ne tai, kad Seimo narys kritikuoja teismų sistemą, o kad teismų savivalda, skirta stiprinti teismų sistemą, bando dangstyti šitą problemą“, – sakė jis.
V.Bakas antradienį pasidalijo statistika, kurioje teigiama, kad 2015–2017 metais už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriama bauda vidutiniškai esą siekia 5 tūkst. eurų.
„Mes pataisėm šiek tiek įstatymus. Taip, liūdna, kad reikėjo riboti teismų diskreciją, nes diskrecija yra tam, kad teisingai pritaikytume įstatymą. Deja, teismai ją suprato kaip privilegiją ir nusprendė korupcinių nusikaltimų nelaikyti tais, dėl kurių reikėtų skirti, pavyzdžiui, griežtas atgrasančias bausmes, arba baudas, arba laisvės atėmimą. Tokiu keliu nuėjo nepriklausoma teisminė valdžia, todėl Seimas pataisė BK ir dabar už sunkius korupcinius nusikaltimus teismai privalėtų skirti bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, ir baudas, kurios yra ne mažesnės, negu siekiamos naudos dydis. Bet tai atėjo iš parlamento, ne iš pačių teismų, patys teismai tikrai ne visai draugiškai sutiko šitas nuostatas, bet jas teks taikyti“, – paklaustas apie baudas, sakė jis.
V.Bakas pridūrė, kad kalbant apie bausmių politiką, tai – ne pabaiga.
Jis minėjo, kad viena problemų yra labai ilgas bylų nagrinėjimas, apeliacinio teismo teisėjai, jo žodžiais, gali parašyti tokią teismų praktiką, kuri nubrauktų visą teisėsaugos institucijų darbą ir iškreiptų patį įstatymą.
Politikas aiškino, kad reiktų nustatyti, kad teismų praktiką formuotų ne vieni teisėjai, bet teisėjų kolegijos.
